Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.



Informacija pacientams ir jų šeimos nariams

 


KVĖPAVIMO IR VENTILIACIJOS PROCESAS

 

Kvėpavimas – tai procesas, kurio metu vyksta deguonies (O2) ir anglies dioksido (CO2) apykaita plaučių alveolėse. Alveolės yra maži oro maišeliai bronchų „medžio“ apačioje; per alveolių sieneles deguonis patenka į kraują, o CO2 iš kraujo pašalinamas. Ventiliacija yra pastovus reikiamo šių dviejų dujų apykaitos balanso palaikymo procesas. Tinkamas dujų apykaitos procesas matomas arterinio kraujo parametruose:


Peržiūrėkite video apie dujų apykaitos procesą

Normalūs dujų rodikliai:
Parcialinis deguonies slėgis (PaO2) - 80 - 100 mmHg
Parcialinis anglies dioksido slėgis (PaCO2) – 35 - 45 mmHg
Arterinio kraujo pH - 7.35 - 7.45
Deguonies įsotinimas (SaO2) - 95 - 100%

Dėl įvairių medicininių priežasčių šis dujų apykaitos procesas gali sutrikti, pakisti arterinio kraujo įsotinimo reikšmės ir sukelti kvėpavimo sunkumų. Tokiais atvejais pacientui gali būti paskirta dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV).

 


KAS YRA DIRBTINĖ PLAUČIŲ VENTILIACIJA (DPV)?

Žmonėms, kurie kvėpuoja patys (spontaniškai), bet silpnai arba patys negali kvėpuoti visai, kvėpavimas gali būti palaikomas mechaniškai. Dirbtinė ventiliacija arba pagalbinė/asistuojanti ventiliacija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė, priklausomai nuo individualių medicininių priežasčių.  

Trumpalaikė DPV dažniausiai taikoma intensyvios terapijos skyriuose esant sunkioms ligoms ar jų būklėms, operacijų metu ir pooperaciniu laikotarpiu, kol pacientui atstatomas nuosavas kvėpavimas. Intensyvios terapijos skyriuose DPV gali būti taikoma neinvaziškai, t.y. per veido arba nosies kaukę, bet dažniausiai taikoma invazinė ventiliacija per endotrachėjinį vamzdelį įstatytą burnoje ir trachėjoje. Tai vadinama Intubacija. Kai kuriais atvejais trumpalaikė ventiliacija yra keičiama ilgalaike. Paprastai, jei pacientas buvo intubuotas ilgesnį laiką, dvi ar tris savaites, tuomet atliekama tracheotomija. Tracheotomija tai chirurginė procedūra, kurios metu kaklo srityje padaroma anga į tracheostomą. Per šią angą įstatmomas plastiko arba metalo tracheostominis vamzdelis. Per šį vamzdelį pacientui tiekiamas oras iš ventiliatoriaus. Tai vadinama invazine ventiliacija. Kuomet pacientas pasiekia mediciniškai stabilią būklę, bet ventiliacija per tracheostominį vamzdelį yra vis dar reikalinga, tuomet jis išrašomas iš ligoninės ir skiriama ventiliacija namuose. Vėliau, būklei gerėjant, pacientui gali iš viso nebereikėti pagalbinės ventiliacijos arba invazinė ventiliacija bus keičiama į neinvazinę.

Ilgalaikė DPV gali būti skiriama ilgam periodui arba net ir visam gyvenimui. Tokia ventiliacija dažniausiai liečia pacientus sergančius nervų – raumenų ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar kitomis ligomis, kurios riboja kvėpavimo raumenų veiklą ir/arba siejasi su kvėpavimo takais.

 

KOKIA YRA DIRBTINĖS PLAUČIŲ VENTILIACIJOS NAUDA?

DPV skiriama siekiant:

  • Stabilizuoti/suvaldyti deguonies ir anglies dioksido lygius kraujyje, t.y. pagerinti šių kvėpavimo dujų apykaitą.
  • Leisti pailsėti kvėpavimo raumenims
  • Palengvinti kvėpavimo darbą
  • Padidinti plaučių tūrį
  • Palengvinti atsikosėjimą
  • Pagerinti miego kokybę ir kvėpavimą miego metu
  • Hospitalizavimo dėl kvėpavimo komplikacijų prevencijai ir/arba išvengimui
  • Pagerinti gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą

 


KADA SKIRIAMA DIRBTINĖ PLAUČIŲ VENTILIACIJA?

DPV dažniausiai skiriama žmonėms (kūdikiams, vaikams ir suaugusiems), kurie serga nervų-raumenų ir/arba muskuloskeletalinėmis ligomis arba yra kitų medicininių aplinkybių, kurios veikia kvėpavimo raumenis, stuburą ir šonkaulius; gali turėti sumažėjusį plaučių tūrį ir/arba nelanksčią krūtinės ląstą. Tokių žmonių plaučiai yra sveiki, bet jiems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija kvėpavimo raumenų (dažniausiai diafragmos) darbo palengvinimui/palaikymui įkvėpimo metu. Kai kurie iš tokių pacientų didžiąją dienos dalį gali kvėpuoti patys arba ir visos dienos metu, tačiau negali to padaryti naktį, todėl jiems skiriama tik naktinė DPV. Kitiems gi, DPV reikalinga 24 valandas per parą.

Kiti susirgimai, kurių pasekoje gali būti skiriama DPV:

  • Šoninė Amiotrofinė Sklerozė (ŠAS) dar žinoma kaip Lou Gehring liga
  • Raumenų distrofija
  • Stuburo raumenų atrofija
  • Skoliozė / Kifoskoliozė
  • Žmonėms, turintiems sunkią stuburo traumą taip pat dažnai reikalinga DPV, jei stuburo pažeidimas yra ties ketvirtu slanksteliu arba aukščiau ir kvėpavimo raumenys yra paralyžuoti. Po realbilitacijos ir specialių kvėpavimo pratimų, kai kurie iš tokių pacientų gali patys kvėpuoti trumpą laiką, bet paprastai ventiliatorius jiems reikalingas visą likusį gyvenimą. Tokiems pacientams taip pat gali būti taikoma diafragminė stimuliacija norint sukelti kvėpavimą. Šiuo atveju atliekama operacija, kurios metu į diafragmą (nervus frenicus) implantuojami elektrodai. Stimuliatorius aktyvuoja laidus ir perduoda stimuliacinius impulsus diafragmos nervams, taip sužadinant diafragmą. Po tokios implantacijos ventiliatoriaus dažnai nebereikia, tačiau gali tekti atverti tracheostomą dėl atsiurbimo poreikio.
  • Suaugusieji, turintys kvėpavimo sutrikimų miego metu sindromą, tokį kaip nutukimo hipoventiliacija arba kūdikiai ir vaikai su įgimtu centrinės hipoventiliacijos sindromu, turi naudoti dirbtinę ventiliaciją miego metu.
  • LOPL pacientai, kuriems pasireiškia sunkūs ligos paūmėjimai, tokie kaip emfizema arba nuolatinis bronchitas.
  • Lėtinė arba ūmi plautinė širdies liga
  • Retais atvejais, tuberkuliozė

 



 
KAS YRA VENTILIATORIUS?

Ventiliatorius – tai medicininis apratas, skirtas mechaniškai palaikyti kvėpavimą tiekiant orą į plaučius.

Medicinos įstaigose naudojami ventiliatoriai yra dideli ir plataus spektro, skirti itin sunkioms būklėms valdyti. Gi namuose naudojami ventiliatoriai yra maži, lengvi ir dažniausiai portatyvūs. Jie gali būti montuojami ant neįgaliojo vežimėlio arba statomi tiesiog šalia lovos ant įprastos spintelės. Dauguma jų maitinami nuo įprasto elektros tinklo ir turi vidinę bateriją arba gali būti maitinami išorine baterija. Jei ventiliacija jums būtina nuolatos, t.y. 24 val. per parą, ventiliatorius privalo turėti bateriją, kad esant elektros tiekimo sutrikimams arba kelionės metu galėtumėte naudoti ventiliatorių be streso ir nevaržomi.

 

KAIP VEIKIA DIRBTINĖ PLAUČIŲ VENTILIACIJA?

Kartu su išilginiais tarpšonkauliniais raumenimis, diafragma yra pirminis raumuo įkvėpimui atlikti. Kiti, krūtinės ląstos, kaklo ir pečių raumenys turi mažesnę reikšmę. Kuomet šie raumenys yra susilpnėję arba paralyžuoti, kvėpavimas tampa sunkus arba neįmanomas. Tuomet šį darbą DPV ventiliatorius atlieka visiškai arba padeda (asistuoja) nusilpusiems kvėpavimo raumenims atlikti kvėpavimo darbą lengviau.

Pilvo arba kitaip abdominaliniai raumenys yra atsakingi už iškvėpimą ir efektyvų atsikosėjimą. Silpni iškvėpimo raumenys lemia pablogėjusį atsikosėjimą ir nesugebėjimą pašalinti susikaupusį sekretą, kas gali sukelti kvėpavimo infekciją ir pneumoniją. Tokiais atvejais gali būti skiriamas kosulį skatinantis aparatas - kosulio asistentas, deja, lietuvoje jie kol kas nekompensuojami.

 


KAS YRA TEIGIAMO SLĖGIO VENTILIACIJA?

T
eigiamas slėgis – tai aukštesnis nei atmosferos slėgis, tiekiamas į plaučius. Teigiamas slėgis gali būti tiekiamas tiek invaziniu (per tracheostomą), tiek neinvaziniu būdu (per nosies, veido kaukes arba nosies kaniules).
Teigiamo slėgio ventiliatoriai turi nemažai ventiliacinių režimų, iš kurių dažniausi yra BiLEVEL (pats paprasčiausias), slėgiu palaikomi (PSV), slėgiu valdomi (PCV), tūriu valdomi (VCV) ir šių režimų kombinacijos.
 

KAS YRA INVAZINĖ DPV?


Invazinė teigiamo slėgio ventiliacija taikoma per tracheostomą. Šiuo atveju prie ventiliatoriaus prijungtas kvėpavimo kontūras sujungiamas su tracheostomos alkūne ir tracheostomos vamzdeliu.
Kai kuriems pacientams, sergantiems tokiomis ligomis kaip ALS ar raumenų distrofija, negalima taikyti neinvazinės ventiliacijos per kaukę dėl bulbarinių raumenų neveiksnumo (negali atsikosėti patys ir reikalingas atsiurbimas) arba invazinė ventiliacija yra efektyvesnė.
Invazinės ventiliacijos privalumai: slėgis tiekiamas tiesiai į viršutinius kvėpavimo takus, išvengiama viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos, nėra kaukės, todėl sistema sujungta tampriai ir saugiai išvengiant nuotėkių, ypač kuomet reikia ventiliacijos daugiau nei 6 valandų per parą.
Invazinės ventiliacijos trūkumai: reikalinga tracheotomija, chirurginė operacija, kurios metu atveriama anga kaklo srityje į trachėją. Trachestoma padidina infekcijų riziką, riboja normalų kalbėjimą ir ryjimą, skonį ir kvapą, taip pat reikalingas nuolatinis sekreto atsiurbimas tam skirtu prietaisu, periodinis tracheostomos vamzdelio keitimas, o norint normaliai kalbėti, kalbos vožtuvas. Todėl labai išauga ligos valdymo ir laiko kaštai, kadango tokie pacientai dažniausiai reikalauja kito asmens priežiūros ar slaugos.

 

 

KAS YRA NEINVAZINĖ DPV?


 
Taikant neinvazinę teigiamo slėgio ventiliaciją, prie ventiliatoriaus prijungti kvėpavimo kontūrai (vamzdeliai) sujungiami su kauke, uždedama pacientui ant veido pritvirtinant ją dirželiais. Yra įvairaus tipo kaukių – nosies, veido, viso veido, nosies kaniulių ir net šalmų gaubiančių visą paciento galvą (dažniausiai naudojami esant veido pažeidimams).
Neinvazinė ventiliacija lyginant su invazine turi daug privalumų: nereikalinga tracheotomija, kurios metu atveriama anga kaklo srityje į trachėją. Trachestoma padidina infekcijų riziką, riboja normalų kalbėjimą ir ryjimą, skonį ir kvapą, o taip pat reikalauja kito asmens priežiūros ar slaugos.

Neinvazinė ventiliacija be jokios abejonės turi ir savų trūkumų: burna arba nosis yra uždengti kaukės, kas kai kuriems pacientams sukelia klaustrofobiją. Ilgainiui kaukė palieka nuospaudas ant veido, todėl pacientams, kurie turi naudoti ventiliatorių 24 valandas per parą rekomenduojama turėti kelias skirtingo tipo kaukes ir jas kaitalioti. Nenivazinė ventiliacija gali būti nesėkminga, jei kaupiasi sekretas, kurio neįmanoma pašalinti kosuliu.

Bet kokiu atveju, invazinė ventiliacija pasirenkama, kai nenivazinė ventiliacija būna nesėkminga.

 

 

KADA, KOKS METODAS IR VENTILIATORIUS PASIRENKAMI?

Gydymo metodą, nuo kurio priklauso ir pasirenkamas ventiliatoriaus tipas pacientui visada parenka tik gydantis gydytojas, dažniausiai pulmonologas, besispecializuojantis plaučių ligose ir dažnai miego medicinoje.
Po išsamių tyrimų ir pulmonologinių funkcinių testų, nustatančių kvėpavimo ir plaučių funkcijas bei talpą, dažnai ir po papildomų miego tyrimų, gydytojas pritaikys ir rekomenduos ventiliatoriaus tipą ir tinkamą kaukę.
Pacientams, kuriems ventiliacija reikalinga tik nakties metu, reikės ventiliatoriaus su vienokiomis savybėmis, o tiems, kuriems ventiliacija reikalinga nuolat, t.y. daugiau nei 16 valandų per parą gali reikėti visai kitokio tipo ventiliatoriaus.

 

KAIP PACIENTUI ĮSIGYTI VENTILIATORIŲ?

Daugelyje šalių namuose naudojamų medicinos aparatų įsigijimo tvarka yra gana paprasta. Lietuvoje taip pat nuo 2018 -07-01 įsigaliojo nauja DPV, deguonies ir gyvybinių funkcijų monitoriaus mėnesio nuomos kompensavimo tvarka. Norint gauti kompensavimą jums prireiks:

  • Gydytojų konsiliumo išvadų dėl DPV ir/arba deguonies aparato poreikio, taip pat dėl gyvybinių funkcijų monitoriaus poreikio. Tokias išvadas teikia tik III lygio paslaugas teikiančios ligoninės
  • Prie konsiliumo išvadų privalu pridėti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą prašymo formą su paciento ar jo artimųjų parašu
  • Visi šie dokumentai siunčiami į Valstybines Ligonių kasas (VLK)
  • Mėnesio laikotarpyje, pacientas savo pateiktu namų adresu gauna registruotą laišką, taip vadinamą garantinį raštą, kuriuo garantuojamas mėnesio nuomos išlaidų kompensavimas
  • Su šiuo raštu pacientas kreipiasi į įrangos tiekėją ir sudaro su juo sutartį
  • Aparato tiekėjas apmoko pacientą naudotis aparatu ir suteikia visą reikalingą informaciją, bei numatytas papildomas priemones.


Daugiau informacijos apie kompensavimą

Jei jums yra suformuota tracheostoma, prireiks gleivių atsiurbėjo, bei specialių atsiurbimo kateterių gleivėms išsiurbti. Gleivių atsiurbėją jums privalo suteikti jūsų šeimos klinika, kurioje esate prisiregistravę. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Gleivių atsiurbimo kateterius galite užsisakyti vaistinėje pagal išrašytą receptą (300 vnt./mėn.)

 


AR NAUDOJANT VENTILIATORIŲ BUS REIKALINGA SPECIALI SLAUGA IR AR PACIENTAS GALĖS GYVENTI SAVO NAMUOSE?

Tai priklauso nuo medcininės diagnozės ir, ar pacientui reikalinga pastovi ventiliacija, t.y. 24 valandas per parą. Dauguma pacientų, tiek dalinai naudojančių, tiek nuolatos naudojančių ventiliatorių, gyvena visiškai nepriklausomai. Tačiau, pacientams su progresuojančia nervų-raumenų liga gali būti reikalinga papildoma slauga ar priežiūra žmogaus, kuris mokėtų elgtis su medicinine įranga ar mokėti naudotis pvz. sekreto atsiurbimo prietaisu ir atsiurbimo metodika.

Vaikams, kuriems reikalinga dirbtinė ventiliacija, žinoma, bus reikalinga tėvų priežiūra.

Žmonės, kuriems reikalinga ilgalaikė ventiliacija paprastai ir įprastai gyvena savo namuose su savo šeimomis ir neįpatingai riboja savo veiklą. Jie eina į mokyklą ar darbą, keliauja ir dalyvauja bendruomeniniame gyvenime. Visgi, jei jie turi specifinių poreikių, kurių neįmanoma užtikrinti namuose, pacientai naudojasi slaugos ar globos įstaigų paslaugomis.

 

 

Ventiliaciją taikančios ligoninės Lietuvoje:
LSMU Kauno klinikos Miego laboratorija
LSMU Kauno klinikos Vaikų ligų klinika
VUL Santaros klinikos
Respublikinė Klaipėdos ligoninė



Susiję straipsniai:
Tracheostomos priežiūra - paciento vadovas

 

Susiję produktai:
Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai DPV

Deguonies koncentratoriai
Paciento monitoriai
Pulso oksimetrai
Gleivių atsiurbėjai
Gleivių atsiurbimo kateteriai
Kosulio asistentai
Tracheostominiai vamzdeliai