Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Nuovargis gali užmušti

Medicinos centras "Neuromeda"

 
 
 


DIENOS MIEGUISTUMO KASIENYBĖ

 

Dienos mieguistumas vargina 5-10 proc. visų gyventojų ir sukelia ryškius suvokimo sutrikimus: reakcijos laiko sutrumpėjimą, regos lauko pakitimus,sprendimų sulėtėjimą.

Nelaimingi atsitikimai dėl mieguistumo yra sunkiai įvertinami, tačiau įvykiai keliuose gana aiškiai atspindi socialinę žalą dėl šių simptomų.

Priminsime: mieguistumas už vairo yra pirma autoįvykių priežastis. Nors autoįvykiai Europos automagistraliniuose keliuose (apklausos Vokietijoje, Prancūzijos moksliniai tyrimai, Europos miego tyrimų asociacijos ESRS ataskaitos duomenys) mažėja paskutiniais 10 metų, tačiau skaičius susijusių su mieguistumu didėja: 
 

1 mirtinas autoįvykis iš 3 keliuose yra susijęs su mieguistumu. Tuo tarpu 1 iš 6 susijęs su alkoholiu ir 1 iš 10 su dideliu greičiu

 

Apie 5 proc. tolimųjų reisų vairuotojų yra patyrę pavojingas situacijas - „beveik avarija“ dėl mieguistumo. Tai sudaro apie 1,5 milijono vairuotojų kiekvienais metais (Asfa duomenys).

Mieguistumas taip pat jau tampa kasdienybe milijonams Europos gyventojų, kurie nepakankamai miega savaitės bėgyje, nes jų miego trukmė dirbtinai sutrumpėja dėl skiriamo kelionei laiko į darbą, dėl dažnų naktinių darbo valandų, dėl naudojimosi vėlyvu laiku informacijos priemonėmis kaip internetas, mobilus telefonas. Dėl to yra žinomas ir mokymosi sulėtėjimas mokyklose; blogesnis informacijos įsisavinimas.

Kasmetinės Tarptautinių miego tyrimų institucijų anketinių apklausos įvertinimų duomenis rodo, kad miego trukmė yra dirbtinai trumpinama gana ryškiai.

Faktiškai vertinant mieguistumą reiškia vertinti miego trūkumą !

Mieguistumas taip pat atspindi eilę ligų: miego apnėja, narkolepsija ar neretai vartojami psichotropiniai vaistai.

Visi šie veiksniai sukelia ne tik ekonominę žąlą, bet ir ligas, avarinius įvykius darbe, namuose bei keliuose.

 


Prahoje balandžio pirmomis dienomis organizuota tarptautinė konferencija skirta miego ir kvėpavimo sutrikimams aptarti, keletas posėdžių buvo skirti nuovargio sukeltų pasekmių nagrinėjimui. Didelio susidomėjimo sulaukė duomenys paskelbti Oksfordo Universiteto profesoriaus Jim Horne apie miego trūkumo sukeltas pasekmes vairavimo metu. Pateikti avarijų keliuose duomenys parodė, kad didesnis jų kiekis yra dėl užsnūdimų nei nuo alkoholio sukeltų suvokimo pakitimų, kaip buvo manoma iki šiol.


Susikaupus miego trūkumui tiek dėl priverstinės nemigos, tiek dėl miego sutrikimų reakcija ne tik sulėtėja bet trumpam visai išnyksta; pats asmuo lieka atviromis akimis, nesąmoningai spaudžia greičio pedalą, niekada nesuvokia savo būklės ir po avarijos nieko neatsimena apie mikro-miego būseną.
„Autostrados hipnozė" - taip siūloma pavadinti šią keistą būseną, atsiradusią dėl ilgo miego trūkumo.
Faktai apie autoavarijų priežastis nurodo jų dažnumo piką anksti ryte, apie 4-5 val. ir ypač dažnai ne magistraliniuose keliuose (50 %). Kaip ne keista, bet didžiausias tokio mikro - miego pavojus buvo nustatytas jaunų žmonių tarpe; 16-30 m. amžiaus, kiek mažesnis 30-50 m. amžiaus grupėje ir ryškiai mažesnis asmenims virš 50 m.

Apklausos paaiškino šį keistą įvykių pasiskirstymą: jauni asmenys išnaudoja savo miego laiką veiklai, trumpina jį pastoviai dėl naktinių bendravimų, darbų, internetinių ryšių. Sukauptas nuovargis padidina užmigimo kelyje pavojų dėl daugelio priežasčių: nejaučia miego, yra euforiški / optimistiški, nekritiški, vairuojant stebi kelią lyg vaizdą televizijoje be atsakingumo, gali patirti net klaidingus vaizdinius - haliucinacijas. Net menkiausias alkoholio kiekis dar labiau blogina situacijos suvokimą. Po avarijos tokie asmenys apklausos metu sako „nežinau kas įvyko", „aš nemieguistas", nes jų atmintis buvusiam įvykiui dėl nuovargio išnyksta.

Kita pavojinga vairuotojų grupė keliuose, yra dirbantys tolimuosiuose reisuose. Dėl adekvataus miego trūkumo ir blogo maitinimosi režimo šie asmenys yra nutukę (25 proc.), serga kvėpavimo sutrikimais miego metu (miego apnėja - 50 %). Įprastinių sveikatos patikrinimų metu, dažniausiai nenustatomi kvėpavimo sutrikimai miego metu, dėl kurių sutrinka deguonies įsisavinimas ir atsiranda nuovargio jausmas. Tokie asmenys nori pogulio dieną, popietiniame laike, ir ypač sustiprėja noras prigulti pavalgius.

Trečia grupė, kamuojama nuovargio, yra žmonės, dirbantys pamainomis arba dirbantys naktimis. Šie asmenys mieste sudaro avarines situacijas vairuodami anksti ryte po visos paros darbo. Jie sunkiai gali įvertinti savo mieguistumo laipsnį, teigia esantys žvalūs, bet dažnai patiria „beveik avarija" situacijas, kurių negali paaiškinti.
Daug faktų buvo pateikta konferencijoje apie miego ir poilsio skirtingą poveikį organizmo atsikūrimui po ilgo darbo, prailgintos dienos ir pastoviai sutrumpinamo miego.
Pagrindinė mintis, kuri turėtų atkreipti visų dėmesį: „nuovargis gali užmušti", todėl darykit pertraukas darbe ir gerbkit savo miegą!

Pajutus nuovargį, varginantį snaudulį dienos metu ar neaiškios kilmės blogą nakties miegą kreipkitės į miego kliniką konsultacijai.

Medicinos centre "Neuromeda" veikia miego sutrikimų tyrimo laboratorija, kurioje atliekamas polisomnografinis tyrimas - visame pasaulyje pripažintas auksinis miego tyrimų standartas.

 

Prof. Vanda Liesienė
Medicinos centras "Neuromeda"


Miego tyrimus atliekančios laboratorijos Lietuvoje:
LSMU Kauno klinikos Miego laboratorija
LSMU Kauno klinikos Vaikų ligų klinika
Respublikinė Kauno ligoninė
VUL Santaros klinikos
Respublikinė Klaipėdos ligoninė
LSMU Neuromokslų Institutas Palangos klinika