KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ANGIOPLASTIKĄ?
Kauno Medicinos Universitetas
Kaunas, 2002 - 2009
Parengė
Birutė RAITELAITYTĖ
Prof. Ramūnas NAVICKAS
ĮVADAS
Jūsų gydytojas gali rekomenduoti atlikti perkutaninę transliuminalinę koronarinę angioplastiką (PTKA), kadangi yra susiaurėjusi viena ar kelios Jūsų vainikinės arterijos. Šie susiaurėjimai neleidžia aprūpinti širdies raumens pakankamu kraujo kiekiu.
Šis straipsnis yra skirtas Jums ir Jūsų šeimos nariams, kad galėtumėte geriau suprasti koronarinę širdies ligą ir PTKA. Perskaitę šį straipsnį sužinosite, koks Jūsų paruošimas reikalingas prieš PTKA, kaip yra atliekama ši procedūra, ką jausite procedūros metu, kaip reikės elgtis po procedūros.
Jei perskaičius straipsnį Jums iškils kokių nors klausimų, nesivaržykite ir klauskite savo gydytojo ar slaugytojos.
1. ŠIRDIES ANATOMIJA IR FUNKCIJOS
Širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis.
Sveikos širdies dydis maždaug atitinka sugniaužto žmogaus kumščio dydį. Tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės – storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias kraujagysles nuo skilvelių skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai (1 pav.).
 |
| 1 pav. Širdies ertmės, vožtuvai ir kraujagyslės |
Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant ir užsidarinėjant leisti pro juos pratekėti kraujui. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukiant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsiverčia mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių (2 pav.).
 |
| 2 pav. Kraujo tėkmė širdies ertmėse ir didžiosiose kraujagyslėse |
Skiriami du kraujo apytakos ratai: mažasis ir didysis. Kraujo kelias iš dešiniųjų širdies ertmių per plaučius į kairiąsias vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu (kapiliaruose kraujas prisotinamas deguonimi plaučiuose). Kelias iš kairiųjų širdies ertmių, aorta, arterijomis, o vėliau venomis į dešiniąsias ertmes – didžiuoju kraujo apytakos ratu (kapiliaruose deguonis išdalijamas visiems organams ir audiniams). Į dešinįjį prieširdį tuščiosiomis venomis atiteka deguonį išdalinęs veninis kraujas. Toks kraujas toliau patenka į dešinįjį skilvelį, iš kurio keliauja į plaučius. Plaučiuose prisisotinęs deguonimi ir tapęs arteriniu kraujas plaučių venomis suteka į kairįjį prieširdį, o iš jo į kairįjį skilvelį. Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išteka aorta, kuri krūtinės ląstoje leidžiasi žemyn į pilvo ertmę. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų – kraujagyslių tvirtomis raumeninėmis sienelėmis. Jos yra svarbiausios deguonies ir maisto medžiagų nešėjos įvairiems organams ir audiniams (3 pav.).
 |
| 3 pav. Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai |
Arterijoms tenka atlaikyti nemažą kraujo spaudimą kiekvieno širdies susitraukimo metu. Jei šis spaudimas per žemas, kraujas nepasiekia audinių, o jei per aukštas – nukenčia arterijų sienelės ir vidaus organai. Iš pradinės aortos dalies atsišakoja dvi labai svarbios arterijos, maitinančios širdies raumenį (miokardą) ir aprūpinančios jį deguonimi. Tai koronarinės širdies arterijos (žiūrėkite į žemiau pateiktą vainikinių arterijų schemą). Jos tarsi vainikai apgaubia išorinį širdies paviršių ir todėl dar vadinamos vainikinėmis širdies arterijomis. Yra dvi pagrindinės koronarinės arterijos: kairioji ir dešinioji. Kairioji koronarinė arterija prasideda kamienu, kuris skyla į dvi šakas: priekinę nusileidžiančiąją ir gaubiančiąją. Šios šakos aprūpina deguonimi priekinę, kairiąją, šoninę ir užpakalinę širdies sieneles. Dešinioji koronarinė arterija aprūpina dešiniąją ir apatinę sieneles.
2. KORONARINĖ (IŠEMINĖ) ŠIRDIES LIGA
Esant koronarinei širdies ligai širdies vainikinės arterijos susiaurėja arba užsikemša aterosklerotinėmis plokštelėmis. Jeigu šios aterosklerotinės plokštelės susiaurina vainikinės arterijos spindį, tai tuomet širdies raumuo neaprūpinamas pakankamu kraujo kiekiu. Kai širdies raumuo negauna pakankamo kraujo kiekio, atsiranda skausmas ar spaudimas krūtinėje. Tai vadinama krūtinės angina ir yra įspėjimasis signalas, kad Jūsų širdis turi problemų.
2.1. KORONARINĖS (IŠEMINĖS) ŠIRDIES LIGOS RIZIKOS FAKTORIAI
Prieš Jums išvykstant namo po perkutaninės transliuminalinės koronarinės angioplastikos (PTKA), gydytojas ar slaugytoja Jums papasakos apie asmeninius rizikos faktorius ir rekomenduos būdus, kaip būtų galima juos pakeisti ar jų išvengti.
2.2. KORONARINĖS (IŠEMINĖS) ŠIRDIES LIGOS DIAGNOSTIKA
Koronarinei širdies ligai diagnozuoti yra atliekama keletas tyrimų. Vienas iš pirminių tyrimų yra elektrokardiograma (EKG). Pirmiausia ji užrašoma ramybės būklėje Jums gulint, po to krūvio mėginio (angl. stress-test) metu - Jums einant ar bėgant judančiu takeliu (angl. treadmill), ar minant stacionarinio dviračio pedalus (veloergometrija). Jeigu šis tyrimas nustato, kad Jūsų širdis negauna reikiamo kiekio deguonies, kurį perneša kraujas, tuomet reikia atlikti koronarografiją. Šiam tyrimui yra naudojamas kateteris (plonas, lankstus vamzdelis), kad per jį būtų galima suleisti kontrastinės medžiagos į vainikinę arteriją. Specialiu rentgeno aparatu yra filmuojamas ir išsaugomas vainikinių arterijų vaizdas, kuris leidžia gydytojui pamatyti susiaurėjimus Jūsų vainkinėse arterijose ir nustatyti jų susiaurėjimo laipsnį. Turėdamas šią informaciją gydytojas gali parinkti Jums racionaliausią gydymo planą.
3. KORONARINĖS (IŠEMINĖS) ŠIRDIES LIGOS GYDYMAS
Koronarinės širdies ligos gydymo būdai yra šie:
Šių gydymo būdų tikslas yra pašalinti ar sumažinti Jūsų simptomus ar problemas, ir taip pat sumažinti riziką susirgti miokardo infarktu. Miokardo infarktas atsiranda visiškai užsikišus širdies vainikinei arterijai, ko pasekoje yra pažeidžiamas širdies raumuo.
Koronarinė širdies liga gali būti gydoma tik vaistais arba kombinuojama su kuriuo nors vienu iš aukščiau išvardintų gydymo būdų.
Vaistai nepašalina susiaurėjimų, jie gali tik pagerinti širdies darbą ir sumažinti simptomus, tokius kaip krūtinės skausmą ar spaudimą. Aortos - širdies vainikinių arterijų jungčių sudarymas - kartais dar vadinamas “širdies šuntavimu”. Tai yra būdas sudaryti naujus kanalus kraujui tekėti aplink užsikišusias vietas širdies vainikinėse arterijose. Tai atviros chirurgijos operacija, atliekama pilnoje narkozėje. Chirurgai paima krūtinės arteriją arba veną iš kojos tam, kad sudarytų naują kanalą kraujui nutekėti aplink užsikišusią ar susiaurėjusią kraujagyslę. Jie prisiuva vieną kraujagyslės galą prie aortos ir kitą galą – vainikinės arterijos gale už užsikišusios ar susiaurėjusios vietos. Dabar jau kraujas iš aortos teka per naujai suformuotą jungtį į širdies raumenį.
PTKA - tai procedūra kuri atliekama išplečiant susiaurėjusią Jūsų vainikinę arteriją be chirurgijos. Jūs ir Jūsų gydytojas nuspręs, ar tai yra geriausias gydymo būdas Jums. PTKA dar vadinama “vainikinių arterijų angioplastika”.
Perkutaninė reiškia, kad procedūra yra atliekama per odą. Transliuminalinė reiškia, kad procedūra atliekama viduje arterijos (lumen - lot., angl.,spindis). Koronarinė reiškia, jog gydoma širdies vainikinė (corona - lot. karūna, vainikas) arterija. Angioplastika yra būdas praplėsti susiaurėjusią ar visiškai užsidariusią vainikinę arteriją. PTKA pagrindinė idėja yra įvesti mažą balionėlį, su stentu ar be jo, kuris yra išplečiamas susiaurėjusios vainikinės arterijos vietoje. Plėsdamasis balionėlis traiško ir įspaudžia aterosklerotines plokšteles į arterijos sienelę ir taip panaikina buvusį susiaurėjimą. Stentas - tai segmentinis išplėsto baliono diametro vamzdelis, kuris vėliau neleidžia arterijai subliūkšti ar susitraukti. Vėliau mes aprašysime šią procedūrą detaliau.
4. GYDYMO APTARIMAS
Gydytojas aplankys Jus prieš procedūrą ir pasikalbės apie PTKA. Jis paaiškins galimą riziką ir naudą ir atsakys į Jums ar Jūsų šeimos nariams rūpimus klausimus. Angioplastika turi riziką, kad vainikinė arterija po išplėtimo gali dar labiau susiaurėti, disekuoti (atsisluoksniuoti) ar net visiškai užsidaryti procedūros metu. Jeigu taip atsitiktų, yra galimybė dar kartą bandyti plėsti arteriją balioniniu kateteriu, įstatyti metalinį tinklelį-stentą (žiūrėti į žemiau pateiktą paveikslėlį). Kritiniu atveju reikia nedelsiant atlikti širdies šuntavimą, tam kad atstatyti kraujotaką širdyje.
Pastaruoju metu labai ištobulėjus technologijoms bei angioplastikai naudojamoms priemonėms, tokių komplikacijų pasitaiko itin retai. Tobulėjančios medžiagos leidžia gaminti ir naudoti labiau tausojančias, mažesnio diametro ir didesnio tikslumo priemones; šiuolaikinės rentgeno sistemos leidžia gydytojui tiksliau vizualizuoti jų buvimo vietą ir būklę vainikinėse arterijose.
Itin retais atvejais gali būti taip, kad nepavyks praeiti susiaurėjusios arterijos viela-gidu; dėl jos vingiuotumo ar joje esančių kalcifikatų įvesti balioninio kateterio ar stento. Tuomet Jums pasiūlys artimiausiu metu atlikti širdies arterijų šuntavimą.
5. KĄ TURITE ŽINOTI PRIEŠ PERKUTANINĘ TRANSLIUMINALINĘ KORONARINĘ ANGIOPLASTIKĄ (PTKA)?
Kai bus atsakyta į visus Jums rūpimus klausimus, Jūs būsite paprašytas pasirašyti ant specialios PTKA formos, kad sutinkate, jog būtų atliekama ši procedūra.
Būtinai pasakykite gydytojui, kokius vaistus dabar vartojate. Taip pat gydytojui turite pasakyti apie alergiją medikamentams, ypatingai turite atkreipti dėmesį, ar nesate alergiškas jodui, novokainui. Jeigu Jūs esate alergiškas jodui, Jums bus reikalingas specialus medikamentinis paruošimas prieš angioplastiką. Taip pat svarbu įspėti gydytoją, jeigu Jūs negalite vartoti aspirino, kitų medikamentų.
Prieš PTKA yra atliekamos tokios procedūros kaip EKG, kraujo tyrimas.
Patartina prieš procedūrą būti nevalgius 4-6 valandas. Jei angioplastika Jums bus atliekama po pietų, Jūs turėsite nevalgyti pietų, tačiau pusryčius galėsite valgyti. Jeigu Jums angioplastika bus atliekama prieš pietus, Jūs būsite paprašytas nevalgyti pusryčių.
Prieš angioplastiką gydytojas pasirinks arteriją, per kurią bus atliekama intervencija. Pastaruoju metu ši procedūra vis dažniau atliekama per rankos - žąsto (a. brachialis) ar dilbio (a. radialis) arterijas. Jei procedūra reikalauja didesnio diametro ar daugiau vienu metu naudojamų priemonių (balioninių, trombektominių kateterių ir pan.), gydytojas rinksis kirkšnies srityje esančias šlaunies arterijas (a. femoralis). Tuomet reikės nuskųsti plaukus kairės ir dešinės pusės kirkšnių plote kad išvengti infekcijos.
Intraveninė kaniulė gali būti įvesta į ranką prieš procedūrą. Tai reikalinga, jeigu greitai reikia suleisti vaistus.
Prieš procedūrą nusišlapinkite. Taip galėsite išvengti didesnių rūpesčių procedūros metu ir jausitės patogiau.
Taip pat prieš procedūrą slaugytoja suleis Jums vaistų į raumenis, kurie padės procedūros metu labiau atsipalaiduoti.
PTKA yra labai panaši į anksčiau Jums atliktą koronarografiją. Tačiau nusiteikite, kad ši procedūra gali užtrukti ir iki 1 ar 2 val.
PTKA bus atliekama operacinėje intervencinės radiologijos skyriuje. Šioje operacinėje bus daug ir sudėtingos aparatūros. Jūs gulėsite ant specialaus operacinio stalo, kuris nėra labai minkštas. Virš Jūsų krūtinės procedūros metu judės rentgeno kamera. Medicinos personalas Jums ant rankų ir kojų uždės elektrodus, kad galėtų stebėti Jūsų širdies veiklą.
6. KĄ TURITE ŽINOTI APIE PERKUTANINĖS TRANSLIUMINALINĖS KORONARINĖS ANGIOPLASTIKOS EIGĄ?
Medicinos personalas bus apsirengęs operacinės drabužiais, dėvės kaukes, kepures. Procedūros metu Jūs nemiegosite. Gydytojas kartkartėm gali duoti nurodymų, Jūs privalote jų klausyti ir daryti tai, ko jis prašo - sulaikyti kvėpavimą, nejudėti ir pan.
Toje vietoje, kur bus įvedamas kateteris (per kirkšnį ar ranką) oda bus nuvaloma antiseptiku, kad išvengti infekcijos. Po to būsite uždengtas steriliais apklotais.
Prieš pradėdamas PTKA gydytojas suleis nuskausminamųjų vaistų toje vietoje, kur bus įvedamas kateteris. Tuo metu Jūs galite jausti nedidelį odos tempimą, gėlimą ar perštėjimą. Tačiau kai šie vaistai suveiks, Jūs jausite tik buką spaudimą toje vietoje kur bus įvedamas kateteris. Jeigu jausite skausmą, prašome pasakyti gydytojui, tuomet jis papildomai suleis vaistų.
KATETERIO ĮVEDIMAS
a) Per kirkšnį (femoralis puncture metodas)
Pirmiausia gydytojas punktuos arteriją Jūsų kirkšnyje ir įves introdiuserį. Tai plonas, trumpas vamzdelis su vožtuvu, per kurį bus įvedamas ilgas lankstus kateteris - nukreipėjas. Kateteris bus stumiamas per aortą iki vainikinių arterijų atsišakojimo (žiočių) į širdį.
b) Per ranką (brachialis arba radialis metodas)
Pirmiausia gydytojas punktuos arteriją Jūsų rankoje ir įves introdiuserį, per kurį kateteris bus stumiamas iki vainikinių arterijų atsišakojimo į širdį.
KONTRASTINĖS MEDŽIAGOS SULEIDIMAS
Kai gydytojas įves kateterį, į Jūsų širdies vainikinę arteriją per jį bus suleidžiama kontrastinė medžiaga ir rentgeno spinduliuose kontrastuojantis jos vaizdas išryškins susiaurėjimus. Gydytojas kontrastinės medžiagos suleidimą matys ekranuose, Jūs taip pat galėsite pamatyti šį vaizdą. Tuo metu, kai gydytojas leis kontrastinę medžiagą gali Jūsų paprašyti giliai įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą kelioms sekundėms. Jūs galite būti prašomas pakosėti po to, kai rentgeno vaizdas bus užrašytas, tam kad greičiau pasišalintų kontrastinė medžiaga iš vainikinių arterijų.
ANGIOPLASTIKA
Visos procedūros metu vainikinėse arterijose gydytojas laikys įvestas plauko storumo vielas-gidus, kuriomis tarsi bėgiais į Jūsų vainikinę arteriją per kateterį nukreipėją galės įvesti kitą kateterį su balionu ar stentu. Po to viela-gidu atrandamas kelias pro arterijos susiaurėjimą. Tuomet balioninis kateteris ar stentas yra stumiamas viela-gidu į susiaurėjimo vietą. Balioninis kateteris (su stentu ar be jo) turi specialius žymeklius, kurie yra aiškiai matomi rentgeno spinduliuose. Taigi, gydytojas gali lengvai patikrinti kateterio poziciją vainikinėje arterijoje (koronare); kateterio balionėlis taip pat yra pildomas kontrastine medžiaga, todėl jį lengvai galima matyti rentgenoskopo ekrane.
Išplėstas balionėlis atidaro susiaurėjusią arteriją traiškydamas aterosklerotines plokšteles ir prispausdamas jas prie arterijos sienelės. Balionas gali būti išpūstas iki 1 minutės ir tai gali būti kartojama kelis kartus procedūros metu. Balionas yra pagamintas iš specialios medžiagos, kuri leidžia išpūsti tik iki tam tikro, iš anksto numatyto dydžio. Gydytojas pagal Jūsų arteriją parenka reikiamo dydžio balioną. Gali būti taip, kad pirmą balioną reikės pakeisti į kitą - didesnį, tam kad būtų galima pilnai išplėsti esamą susiaurėjimą.
Gydytojas Jums pasakys, kada balionėlis bus išpūstas. Kai balionėlis bus išpūstas, Jūs galite jausti skausmą krūtinėje, nes tuo metu yra laikinai uždarytas kraujo pratekėjimas per arteriją. Gydytojas gali Jūsų paklausti, ar būtent tokį skausmą ir ar tokioje vietoje jusdavote anginos priepuolio metu. Tačiau šis skausmas turėtų sumažėti, kai balionėlis bus susitraukęs. Yra labai svarbu pasakyti gydytojui, kad jaučiate skausmą krūtinėje ir jeigu esate klausiamas apie skausmą, turite jį įvertinti.
Lygiai taip pat atrodo ir stento įvedimo procedūra. Stentas apsaugo nuo galimo arterijos susiaurėjimo po jos angioplastikos.
Šiuo metu, esant papildomomų komplikacijų rizikai (pacientui sergant diabetu, esant išsyk kelių vainikinių arterijų stenozei, ar stenozei formuojantis ilgame siaurame arterijos segmente), gydytojas gali rinktis imunoslopinančius vaistus išskiriantį stentą. Šio stento implantavimas reiškia ir papildomas prievoles pacientui - imunitetą slopinančių medikamentų (pvz., klopidogrelio) vartojimą, tam tikrą dietos ar gyvenimo būdo korekciją ir pan. Pacientui atsisakius prisiimti ir laikytis papildomų prievolių, gydytojas gali rinktis konservatyvesnį stentavimo (paprastu pliko metalo stentu) būdą ar tiesiog plėtimą balioniniu kateteriu.
Kai gydytojas bus patenkintas procedūros rezultatais jis pašalins balioninį kateterį ir dar kartą suleis kontrastinės medžiagos, kad įvertintų ar pagerėjo kraujo pratekėjimas arterija. Introdiuseris kirkšnyje ar rankoje gali būti paliktas dar kelioms valandoms po PTKA.
7. KĄ TURITE ŽINOTI PO PERKUTANINĖS TRANSLIUMINALINĖS KORONARINĖS ANGIOPLASTIKOS?
Po procedūros Jūs nuveš į intensyvios terapijos skyrių, kur būsite stebimas 24 val. Čia Jums bus matuojamas kraujo spaudimas, stebima EKG. Jeigu PTKA buvo atlikta per ranką, introdiuserį ištrauks ir punkcijos vietą uspaus jau operacinėje, jums bus leidžiama atsisėsti po procedūros, bet pradžioje bus prašoma pagulėti kelias valandas ramiai. Kai jau gulėsite lovoje, slaugytoja laikas nuo laiko patikrins punkcijos vietos būklę.
Jeigu PTKA buvo atliekama per kirkšnį, Jūs turėsite gulėti ilgiau. Introdiuseris gali būti pašalintas iškart po PTKA, nors dažniausiai yra pašalinamas jau intensyvios terapijos skyriuje, praėjus kelioms valandoms po procedūros, bet gali atsitikti taip, kad gali likti truputį ilgesniam laikui. Tai priklauso nuo to, kiek buvo suleista kraują skystinančių vaistų. Kol introdiuseris bus dar Jūsų kirkšnyje ir 6 val. po jo ištraukimo Jūs turėsite gulėti ant nugaros nelenkdamas tos kojos, kurios pusėje buvo atlikta punkcija. Ištraukus introdiuserį slaugytoja ar gydytojas uždės smėlio maišelį ar spaudžiantį diržą ant punkcijos vietos 2-3 val.. Jeigu pajusite šilumą, šlapiavimą ar skausmą punkcijos vietoje, nedelsiant praneškite slaugytojai. Jeigu atsitiks taip, kad norite kosėti ar čiaudėti, Jums tuomet reikės prispausti pirštais punkcijos vietą. Nebandykite sėstis tol, kol slaugytoja ar gydytojas neduos leidimo to daryti. Yra labai svarbu gulėti ramiai ant nugaros nelenkiant kojos, kad išvengti kraujavimo iš arterijos.
Jūs šlapinsitės dažniau, kadangi Jūsų inkstai stengsis išskirti kontrastinę medžiagą, kuri buvo suleista į Jūsų vainikines arterijas. Jūs būsite prašomas gerti daugiau skysčių, kad inkstai galėtų lengviau pašalinti kontrastinę medžiagą. Jeigu Jums reikia pagalbos atliekant tokius veiksmus, kaip pavyzdžiui, naudojant ančiuką ar basoną, nesivaržykite paprašyti slaugytojos, kad Jums padėtų jais pasinaudoti.
Jeigu Jums nuo gulėjimo ėmė skaudėti nugarą, slaugytoja padės Jums truputėlį pakeisti padėtį ir pasijausti geriau. Jums bus leidžiama truputėlį sulenkti koją, kas nebuvo leidžiama PTKA procedūros metu, taip pat slaugytoja galės pakelti lovos galvūgalį tam, kad sumažėtų skausmas nugaroje. Jeigu Jūs dar jaučiatės nepatogiai ir skauda nugarą, tuomet slaugytoja gali suleisti vaistų nuo skausmo.
Po PTKA bus pastoviai matuojamas kraujo spaudimas, sekama EKG, atliekami kraujo tyrimai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad vyksta kažkas blogo. Paprasčiausiai toks yra gydymo ir slaugos planas.
2-3 val. po procedūros Jūs galite jausti diskomfortą krūtinės ląstoje. Jeigu jaučiate, kad skausmas krūtinėje stiprėja, nedelsiant praneškite slaugytojai ar gydytojui. Jeigu Jus apžiūrėjus pasitvirtintų, kad skausmas yra susijęs su plėsta kraujagysle, gali būti taip, kad gali reikėti procedūrą pakartoti ir patikslinti skausmo priežastį. Skausmas, atsiradęs krūtinėje praėjus 30 min. po PTKA, yra neįprastas reiškinys.
Iš intensyvios terapijos skyriaus į palatą Jūs būsite parvežtas maždaug po 24 val. Artimieji galės Jus aplankyti ir kol gulėsite intensyvios terapijos skyriuje.
8. IŠVYKIMAS NAMO
Po sėkmingos PTKA pacientas paprastai yra išleidžiamas namo, praėjus maždaug 2-3 dienoms. Jūs turite pasirūpinti, kad kažkas atvyktų Jūsų pasitikti ir palydėti namo.
Prieš išvykstant iš ligoninės Jūsų gydytojas Jums duos nurodymų - fizinio aktyvumo, dietos, vaistų vartojimo. Jis gali Jūsų paprašyti vengti sunkaus kilnojimo maždaug vieną savaitę. Gydytojas turėtų Jums papasakoti, kada galite atgauti normalų kasdieninį fizinį aktyvumą ir kada galite grįžti į darbą. Kadangi vaistai bus svarbiausia Jūsų gydymo dalis, todėl gydytojas rekomenduos Jums vaistus, kuriuos turėsite vartoti namuose. Jums bus skiriami vaistai, kad skystintų kraują ir išvengtumėte naujų pakitimų kraujagyslėse, taip pat, kad apsaugotų ir nuo arterijų spazmų. Pasakykite gydytojui, jeigu kurie nors vaistai sukelia nemalonius pojūčius, bet jokiu būdu nenustokite vartoti neįspėję gydytojo. Tuomet gydytojas gal išrašys kitus vaistus, kurie nesukeltų Jums nemalonių pojūčių. Jums yra labai svarbu laikytis nurodyto režimo.
Dauguma pacientų, kurie išvyksta namo po PTKA, neturi jokių tolimesnių problemų. Tačiau būna atvejų, kad po angioplastikos vainikinė arterija vėl susiaurėja plėtimo vietoje. Tai vadinama “restenozė”. Restenozė, jei ji įvyksta, būdinga per pirmus 3-6 mėnesius po PTKA. Restenozė gali būti sėkmingai gydoma atliekant PTKA pakartotinai, naudojant kitokią taktįką ar priemones, pvz. vaistus išskiriantį stentą. Jeigu Jūs jau esate namuose ir pajutote skausmą krūtinėje, reikia nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti pirmasis signalas, kad vystosi restenozė.
Tikėtina, kad Jūs po PTKA jausitės daug geriau nei, kad prieš tai. Tačiau labai svarbu, kad laikytumėtės nurodyto režimo.
Susiję produktai:
