Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

2011m. liepos 4-ąją Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos perkateriniu būdu implantuoti pirmieji aortos vožtuvai. 

Šioms operacijoms ruoštasi ilgiau nei pusmetį. Procedūra ypatinga tuo, kad ji atliekama itin sunkiems, garbaus amžiaus sulaukusiems ir daug gretutinių ligų turintiems aukštos rizikos pacientams, kuriems nėra įmanoma atvira širdies operacija ir kurie nebeturi kitų alternatyvų.

LSMUL Kauno Klinikų specialistai šioms procedūroms atsirinko Medtronic kompanijos gaminamą vožtuvo protezą CoreValve. Tai savaime išsiplečiančiame nitinolo (nikelio-titano lydinio) karkase įsiūtas iš kiaulės perikardo pagamintas triburis vožtuvas. 

Paveiksle kairėje pateikta šio vožtuvo schema. Implanto sėkmę rinkoje užtikrino tiksli ir gerai kontroliuojama implanto "elgsena" procedūros metu bei geri ilgalaikiai rezultatai, įrodyti klinikinių tyrimų ir studijų metu. Šiuo metu iš visų pasaulyje per kateterį implantuojamų aortos vožtuvų CoreValve implantuojamas 7 iš 10 atvejų.


Ruoštis šioms implantacijoms pradėta dar pernai. Šios terapijos taikymo inicityvos ėmėsi kardiochirurgas prof. Rimantas Benetis bei intervencinis kardiologas doc. Ramūnas Unikas. Doc. R. Unikui jau senai įprastomis yra tapusios masyvios intervencinės procedūros, tokios kaip balioninė vožtuvų plastika ar širdies pertvaros defektų uždarymas. 

Į komandą įsijungė kardiochirurgas Povilas Jakuška, pacientų atrankos ir vertinimo ėmėsi doc. Regina Jonkaitienė bei Vaida Mizarienė. Dr. Vaida Mizarienė taip pat atlieka ir echokardiodiografinį šių pacientų vertinimą bei pirminius vožtuvo geometrijos matavimus. 2010m. pabaigoje jungtinė medikų komanda dalyvavo mokymuose Kopenhagoje, universitetinės ligoninės Rigshospitalet bazėje. Mokymams vadovavo ir šias pirmąsias implantacijas atlikti padėjo Lietuvos medikams jau pažįstamas prof. Lars Søndergaard iš Kopenhagos.


Nuotraukoje: doc. R. Unikas, gyd. V. Mizarienė bei vožtuvo implantą į įvedimo sistemą turėsianti surinkti sl. R. Kšivickienė prieš pirmąją procedūrą virtualiai modeliuoja savo veiksmus.


Nuotraukoje iš kairės į dešinę: doc. R. Jonkaitienė, prof. L. Søndergaard, dr. V. Mizarienė diskusijoje po pirmos sėkmingos procedūros

Pirmosioms implantacijoms buvo atrinktos dvi pacientės - 80-ties metų G.L ir 70-ties H.R. Abiejų diagnozėje sunki aortos vožtuvo stenozė, jos sąlygotas vožtuvo nesandarumas, reumatinė yda. Vienai iš pacienčių prieš 12 metų mechaniniu vožtuvo protezu jau buvo protezuotas mitralinis vožtuvas.

Šioms sudėtingoms procedūroms atlikti  medikų komanda dar išsiplėtė - prireikė anesteziologų, angiochirurgų bei kitų specialistų pagalbos.


Nuotraukoje: Abi pacientes procedūroms ruošė ir jų metu globojo anesteziologai Tadas Lenkutis ir Grąžina Mačiulytė


Nuotraukoje: pacientę kateterio įvedimui ruošia kraujagyslių chirurgas Nerijus Aleksynas.

Nepaisant procedūrų apimties ir sudėtingumo, abi pirmosios implantacijos atliktos sėkmingai, komanda dirbo darniai ir kvalifikuotai. 

Įsisavinti vožtuvo paruošimo ir įvedimo į kateterį subtilybes slaugytojai Ritai Kšivickienei padeda Medtronic kompanijos terapijos specialistas Vassilis Martzaklis iš Graikijos.




Nuotraukoje: prof. L. Søndergaard ir doc. R. Unikas sudeda paskutinius taškus prieš įvesdami kateterį su jame įsodintu vožtuvu.


Nuotraukoje: aortografija procedūros pradžioje rodo stiprią regurgitacinę srovę per aortos vožtuvą


Nuotraukoje: išplėstas valvuloplastinis balionas aortos vožtuve. Taip sutraiškomos ant vožtuvo burių, žiedo ir komisūrų esančios stenozės bei paruošiama ložė vožtuvo implantui.


Nuotraukoje: kontrolinė angiografija jau pusiau išskleidus vožtuvo stentą - bene paskutinė galimybė ką nors koreguoti, jei toks poreikis atsirastų.


Nuotraukoje: pilnai išskleistas stentas kontrolinės aortografijos metu.

Procedūrų pabaigoje fiksuoti rezultatai parodė itin preciziškai lokalizuotus implantus, ryškiai sumažėjusią vožtuvo regurgitaciją, pagerėjusius širdies parametrus. Kadangi savaime išsiplečiantys stentai (skirtingai nuo balionu išplečiamų) turi adaptuotis, geriausio rezultato dar teks luktelėti 12-24 valandas.

Tiesa, vienai pacientei dėl atsiradusios Hiso pluošto kojytės blokados gali tekti atlikti dar vieną procedūrą - implantuoti stimuliatorių, tačiau tai yra neišvengiama apie 20% panašias procedūras turėjusių pacientų.