Į skaitytojų klausimus atsako
Kardiologas, medicinos mokslų daktaras Virgilijus Grinius
Koronarografija (širdies kraujagyslių zondavimas)
Kokiems ligoniams rekomenduojama atlikti širdies kraujagyslių zondavimą (koronarografiją)?
Ats.: Zondavimas - pats tiksliausias būdas širdies kraujagyslių būklei nustatyti, todėl jei gydytojas kardiologas jums pataria atlikti šį tyrimą, neatsisakykite. 2008m. Lietuvoje atlikta apie 9000 širdies zondavimų, vien Kaune apie 300.
Zondavimas - sudėtingas tyrimo metodas. Jis atliekamas tik tada, kai tai būtina. Šį tyrimą reikia atlikti, jeigu sergate vadinama išemine širdies liga, krūtinės angina (stenokardija) arba persirgę širdies infarktu. Krūtinės anginai būdinga tai, kad skauda ar spaudžia krūtinėje fizinio įtempimo metu (einant, lipant laiptais ar į kalną, pabėgėjus, važiuojant dviračiu). Minėti reiškiniai praeina pailsėjus arba nuo nitroglicerino. Atlikus fizinio krūvio mėginį - medicininiu dviračiu (veloergometru) ar judančiu takeliu (tredmilu) atsiranda skausmas krūtinėje ar pakitimai elektrokardiogramoje.
Kam reikalingas širdies zondavimas ?
Ats.: Zondavimas labiausiai reikalingas ligoniui, nes širdies zondavimo pagalba galima labai tiksliai nustatyti kokia yra širdies kraujagyslių būklė:
Įvertinę visus aptiktus pakitimus širdies kraujagyslėse grupė gydytojų (konsiliumas sudarytas iš kardiologų ir intervencinių kardiologų - zonduotojų) juos analizuoja ir pataria ligoniui tolimesnį, patį geriausią, reikalingiausią gydymo būdą.
Kaip pasiruošti prieš procedūrą?
Ats.: Ligonis kelias valandas prieš tyrimą turi būti nevalgęs, apsiskusti abi kirkšnis, nusišlapinti. Pastaruoju metu vis dažniau atliekamas zondavimas pro rankos arteriją, bet vistiek yra geriau paruošti ir kirkšnis, nes kokį tyrimo kelią pasirinkti nusprendžia zonduojantis gydytojas (intervencinis kardiologas). Jei pacientas jautrus (alergiškas) jodui ar novokainui turi apie tai būtinai pasakyti gydytojui. Prieš procedūrą suleidžiami raminantys vaistai.
Kaip zondavimas atliekamas?
Ats.: Tyrimo metu neužmigdoma (be narkozės), ligonis gali kalbėtis su gydytoju ir pasakyti apie savo savijautą. Kirkšnies srityje įleidžiama nuskausminančių vaistų ir specialia adata praduriama šlaunies arterija (arba rankos). Tada pro ją įkišamas plonas specialus apie 2 milimetrų skersmens zondas iki širdies kraujagyslės. Į pastarąją suleidžiama rentgenokontrastinio tirpalo ir filmuojama iš keleto pusių. Ekrane bei filme matomos visos širdies kraujagyslės ir jų pakitimai, aišku, jei jie yra.
Kokie galimi gydymo metodai remiantis zondavimo rezultatais?
Ats.: Remdamiesi tuo, kas nustatyta zondavimo metu, gydytojai pataria ligoniui, kaip toliau geriausiai gydytis. Galimi trys variantai:
Ji patariama tik tada, kai yra labai daug ir didelio laipsnio susiaurėjimų, nėra kitos išeities, negalima pritaikyti kitų gydymo būdų. Operacijos neatlikus gresia širdies infarktas ar kitos netikėtos komplikacijos, net mirtis. Operacijos metu paimamos kojų venos ir prisiuvamos vienu galiuku prie aortos, o kitu prisiuvama žemiau širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėjimo - padaroma “tiltelis” arba “šuntas” kraujui tekėti ir maitinti širdies raumenį. Dar galima panaudoti ir vidinę krūtinės arteriją, kurios vienas galas atskiriamas nuo vidinio krūtinės raumens ir prisiuvamas prie širdies arterijos.
Angioplastika ir stentavimas (kraujagyslės išplėtimas zondu-balionėliu ir plėtikliu-stentu)
Kada angioplastika atliekama?
Ats.: Kaip minėta, dažniausiai ji atliekama tada, kai nustatoma susiaurėjusi viena kraujagyslė, rečiau – kai susiaurėjusios dvi ar trys kraujagyslės.
PTVA (perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika) galima atlikti planine tvarka ir skubiai, kai yra nestabili krūtinės angina arba širdies infarktas (užsikimšusi kraujagyslė). Infarkto atveju kraujagyslė iš pradžių atkemšama, po to išplečiama. PTVA būdu atstatyti kraujotaką užsikimšusioje kraujagyslėje pasiseka net 90% pacientų.
Kaip išplečiama kraujagyslė?
Ats.: Iš pradžių, punktavus šlaunies (ar rankos) arteriją, atliekama įprastinė koronarografija. PTVA atliekama arba to paties zondavimo metu po koronarografijos arba po kelių dienų. Tai nusprendžia gydytojas. Į susiaurėjusią kraujagyslę iš pradžių įkišamas neišpūstas balionėlis (jis yra mažas – neišpūstas nesiekia 1mm, o išpūstas - 1,5 – 4 mm skersmens) ir išpučiamas dideliu slėgimu. Tada aterosklerotinės plokštelės lyg įspaudžiamos į kraujagyslės sienelę, spindis tampa platesnis, kraujas teka laisvai. Dažnaiausiai po praplėtimo balionėliu, kad kraujo tekėjimas būtų dar optimalesnis, į kraujagyslės vidų įstatomas stentas. Tai labai plono specialaus metalo vamzdelio formos tinklelis, kuris lyg karkasas palaiko išsiplėtusią kraujagyslę. Procedūros metu iš įvairių krypčių daroma daug rentgeno nuotraukų, leidžiamas rengenokontrastinis tirpalas, kontroliuojama procedūros eiga. Taip pat skiriami kraujo krešėjimą mažinantys (heparinas, aspirinas, plavix), kraujagysles plečiantys vaistai.
Kas svarbu prieš angioplastiką?
Ats.: Kaip ir prieš koronarografiją, reikia nuskusti plaukus abiejų kirkšnių srityje. Jūs turite pranešti gydytojui, jei esate alergiškas jodui ar novokainui, nes procedūros metu skiriami šie vaistai. Taip pat prieš procedūrą negalima valgyti, rūkyti, reikia nusišlapinti.
Kas svarbu procedūros metu?
Ats.: Kai į širdies kraujagyslę leidžiami vaistai ir plečiama kraujagyslė galite jausti šilumą ir spaudimą krūtinėje, kuris greitai praeina. Su gydytoju galite kalbėtis, pasakyti savo jutimus.
Kaip elgtis po PTVA?
Ats.: Po procedūros pacientas gydomas kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje (reanimacijoje). Po kelių valandų ištraukiamas zondas iš šlaunies arterijos (kirkšnies srityje). Tada gydytojas spaudimo būdu sustabdo kraujavimą ir uždeda toje vietoje smėlio maišelį, kurį reikia laikyti kelias valandas (kiek nurodys gydytojas). Kojos negalima lankstyti, reikia gulėti ant nugaros iki kitos dienos ryto. Jei širdies būklė leidžia, reikia gerti daugiau skysčių. Kitą dieną, atsistojus, einant, sėdantis reikia pasaugoti punkcijos vietą, stipriai nelenkti kojos per klubo sąnarį. Saugoti reikia kelias dienas, nes tik tada visiškai užgyja kraujagyslės punkcijos vieta. Jei PTVA atliekama zonduojant pro rankos kraujagyslę, zondas iš karto ištraukiamas, uždedamas spaudžiamasis tvarstis, vaikščioti, jei širdies būklė leidžia, galima po kelių valandų.
Kas svarbu po gydymosi logoninėje?
Ats.: Jei kraujagyslę gerai pavyko išplėsti, ligonis greitai gali būti darbingas. Jei savijauta keičiasi, atsiranda skausmai krūtinėje, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Net ir esant gerai savijautai rekomenduojama po 3, 6 ir 12 mėn., po to bent kartą per metus pasitikrinti pas kardiologą. Ypač svarbu, kad būtų atliktas fizinio pajėgumo testas – krūvio mėginys (veloergometrija). Reikia reguliariai vartoti vaistus, kuriuos paskirs gydytojas. Ypatingai svarbūs ir būtini vaistai – aspirinas ne mažiau 100mg per dieną visą laiką. Jei atliktas stentavimas, reikia vartoti po 100 mg aspirino ir klopidogrelio (plavix) 75 mg per dieną iki 6-12 mėnesių.
Reikia žinoti, kad apie 20 – 40 proc. pacientų kraujagyslė gali vėl susiaurėti ir gali tekti atlikti pakartotinę PTVA. Net jei įstatytas stentas, kraujagyslė turi polinkį siaurėti (tai įvyksta apie15-20 proc. atvejų).
Kokios galimos procedūros komplikacijos?
Ats.: Jos įvyksta labai retai. Kuo sunkesnė ligonio būklė, tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Apie 0,5-3 proc. pacientų po PTVA prireikia skubios šuntavimo operacijos ar įvyksta širdies infarktas ar mirtis. Galimas kraujavimas iš punkcijos vietos, kraujosrūvos maišelio susidarymas, alerginės reakcijos, ritmo sutrikimai, šlaunies kraujagyslės trombozė, bet tai įvyksta labai retai.
Į skaitytojų klausimus atsakė
KARDIOLOGAS, medicinos mokslų daktaras Virgilijus Grinius, turintis 29 metų profesinę patirtį.
Konsultuoja sergančius širdies ligomis:
Atliekami tyrimai:
Platesnė informacija:
tel. +370 37 392777.
www.kardiologas.lt
