GYVENIMAS SU DEFIBRILIATORIUMI
Ką turėtų žinoti pacientas

ĮVADAS

Norėtume šiame trumpame vadove pateikti informacijos apie implantuojamą kardioverterį-defibriliatorių (IKD), kuris, remiantis jūsų gydytojo ir kardiologo rekomendacijomis, jums buvo implantuotas.
Tokio implanto priežastis  – paprastai gyvybei pavojingas širdies ritmo sutrikimas arba ritmo sutrikimo įtakotas sąmonės netekimas. Dažnai šie įvykiai yra organinės širdies ligos, infarkto ar širdies kraujagyslių ligos, pasekmė. Širdis nekontroliuojama plaka taip greitai, kad ją gali sulėtinti tik su išorės pagalba. Galbūt jūs jau patyrėte širdies ritmo sutrikimą (aritmiją), kurį sustabdyti galėjo tik elektros iškrova (defibriliacija).

Jau daugiau nei tris dešimtmečius gydytojai gali padaryti daugiau, nei tik viltis, kad skubios pagalbos gydytojas nedelsiant atvyks jūsų išgelbėti. Implantuojamieji defibriliatoriai dabar yra gyvybei pavojingų širdies aritmijų, kai dažnėja širdies susitraukimai, pirmo pasirinkimo gydymas ir pagrindinė gydymo dalis. IKD sistema nuolat jus stebi. Ji sukirta, kad panaikintų jūsų baimę ir nerimą dėl staigaus širdies sustojimo.

Pirmiausiai, daugelį žmonių dirgina priklausomybė nuo prietaiso gyvybei grėsmingoje situacijoje; tai jiems atrodo grėsminga ir verčia jaustis nesaugiai. Mes žinome, kad nekontroliuojamas prietaiso veikimas gali išgąsdinti pacientą. Tai normalu ir suprantama. Tačiau nereikia jaudintis, net jeigu dar nepatyrėte defibriliatoriaus veikimo.

Didelės apimties tyrimuose, beveik visi pacientai, po pirmo prietaiso aktyvavimo, paklausti pasakė, kad dėkingi prietaisui, kad gali juo pasikliauti ir dar labiau juo pasitiki.
Jums pačiam (­iai) svarbu, kad nuolat atkreiptumėte dėmesį į IKD ir jį priimtumėte. Tai taip pat reiškia, kad turėtumėte pasikalbėti su kitais žmonėmis apie tai, ką prietaisas daro, ką jūs pastebite ir tam tikrus dalykus, kurie nutinka. Taip pat turite žinoti, kad galite pasitikėti prietaisu ir saugiu jo veikimu bei galite juo pasikliauti. Tada galite formuoti požiūrį ir jausmus prietaiso atžvilgiu, kad galėtumėte toliau gyventi. Tada galite pilnai koncentruotis į kitų veiksnių, susijusių su jūsų liga, stabilizavimu ir gerinimu bei savo sveikatinimu.

Šiame vadove aiškinama, kuo IKD sistema skiriasi nuo įprasto širdies stimuliatoriaus, kaip jis veikia ir kaip jis gali įtikinamai pagerinti jūsų gyvenimo kokybę. Techniniai terminai šiame tekste paryškinti. Jeigu jų nežinote, galite pasižiūrėti terminų žodyne pabaigoje. IKD sistema gali imtis sėkmingos jūsų kelionės į asmeninę ateitį. IKD taps papildoma jūsų širdies dalimi bei sudėtine jūsų organizmo dalimi. Širdis vėl plaks ritmiškai.Tikimės, kad tai taip pat lesi jums atgauti nuosavą ritmą.

G. Bergmann, M.D., Universiteto lektorius

ŠIRDIS - STRUKTŪRA IR FUNKCIJA

Žmogaus širdis yra už krūtinkaulio. Tai yra taip vadinamas ertminis raumuo, kuris pumpuoja kraują kraujagyslėmis. Širdis yra atsakinga už viso organizmo aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Širdį sudaro keturi skyriai (kameros): kairysis ir dešinysis prieširdžiai, bei kairysis ir dešinysis skilveliai. Kairioji ir dešinioji pusės viena nuo kitos  atskirtos sienele (pertvara). Dėka vožtuvų, kraujas tarp prieširdžių ir skilvelių bei su skilveliais sujungtomis kraujagyslėmis teka tik viena kryptimi. Su kiekvienu širdies susitraukimu kraujas pumpuojamas iš prieširdžių į skilvelius. Tuomet skilveliai susitraukia ir išstumia kraują į arterijas. Tai verčia kraują tekėti iš dešinės širdies pusės į plaučius, iš čia – į kairiąją širdies pusę ir po to per aortą į visą kūną. Kad palaikytų mūsų kraujotaką širdis per parą susitraukia daugiau nei 100000 kartų.

Kad širdis veikų sklandžiai ir reguliariai, reikalingas kontrolės centras. Šią funkciją atlieka sinusinis mazgas. Tai natūralus širdies stimuliatorius, esantis dešiniajame prieširdyje. Jis reguliariai skleidžia silpnus elektrinius impulsus. Šie impulsai perduodami per tarpinį punktą – AV mazgą – į laidžiąsias širdies raumens skaidulas. Tokiu būdu kiekviena raumens skaidula skilvelyje gauna įsakymą susitraukti: įvyksta širdies susitraukimas arba „kontrakcija“.

Sveika širdis plaka reguliariai, 50–80 kartų per minutę ramybėje. Jeigu reikia, fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dažnis gali lengvai padidėti iki daugiau nei 100 k/min. Sinusinis mazgas taip pat atsako už šį pasikeitimą. Jį stimuliuoja hormonai ir nervai, o jis skleidžia daugiau impulsų.

ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAI
Atskiri nereguliarūs širdies susitraukimai (širdies permušimai ar taip vadinamos ekstrasistolės) gali atsirasti tiek sveikiems, tiek sergantiems žmonėms. Sveikiems žmonėms šios ekstrasistolės dažniausiai neturi įtakos ir yra santykinai retos, nors jos dažnai pasitaiko žmonėms su širdies pažeidimu. Vienintelė ekstrasistolė gali sutrikdyti širdies ritmą be įspėjimo.

Dar rimtesnės aritmijos gali įvykti esant įvairioms širdies ligoms ar pakitimams. Tai gali sukelti praleistus susitraukimus arba labai lėtą ar greitą širdies ritmą. Jeigu širdies ritmas yra per greitais (daugiau 100 kartų per minutę), tai vadinama tachikardija. Ji tampa pavojinga, kai širdies susitraukimų dažnis pasiekia daugiau nei 170–180 k/min. Tai tampa kritiška, kai impulsai kyla iš skilvelių, o ne iš sinusinio mazgo. Ši greita aritmijų forma, dar vadinama skilveline tachikardija, dažniausiai lydima galvos svaigimo ir silpnumo.

Jeigu širdies susitraukimų dažnis dar didėja ir pasiekia daugiau nei 250 k/min, tai vadinama skilvelių plazdėjimu. Širdis į organizmą gali išstumti tik nedidelį kiekį kraujo. Skilvelių plazdėjimas gali greitai pereiti į skilvelių virpėjimą, kai širdyje nėra jokios organizuotos veiklos (daugiau nei 300 susitraukimų per minutę). Tai yra grėsminga gyvybei situacija. Pacientas netenka sąmonės ir jį reikia nedelsiant gaivinti elektros šoko aparatu (defibiliatoriumi).

Situacija skiriasi nuo prieširdžių plazdėjimo ir prieširdžių virpėjimo. Tokiais atvejais prieširdžiai gali susitraukinėti 250–300 kartų per minutę. Paprastai nėra ūmaus pavojaus, jeigu šio epizodo metu širdies skilveliai susitraukinės daug lėčiau, nei prieširdžiai. Tačiau, atsiras skilvelių plazdėjimas ar virpėjimas, jeigu prieširdžių susitraukimų dažnis nekontroliuojamai bus perduotas skilveliams. Pacientai, kurių širdis jau pažeista (pvz., išeminė širdies liga ar širdies nepakankamumas) arba sutrikdytas impulsų sklidimas (pvz., po miokardo infarkto) turi didesnę rizika atsirasti skilvelių virpėjimui. Be to, esama širdies liga gali per laiką įtakoti kitą širdies ligą. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumas gali atsirasti pacientams suskilvelinėmis tachiaritmijomis ar prieširdžių virpėjimu.
 

Kritines situacijas, pvz., skilvelių virpėjimą, galima įveikti išoriniu elektriniu impulsu, vadinamu defibriliacija. Jis vienu metu sužadina visus širdies raumenis ir leidžia sinusiniam mazgui vėl reguliariai skleisti impulsus į širdį. Širdis vėl plaka ritmiškai. Implantuojamas defibriliatorius suteikia veiksmingą apsaugą nuo šių pavojingų širdies lenktynių. Prietaisas padeda laiku išvengti ar įveikti galimas širdies aritmijas bei atstatyti normalų širdies ritmą. Galimybė implantuoti defibriliatorių pastaraisiais metais išsaugojo gyvybę dešimtims tūkstančių žmonių, nes labai retai skubios pagalbos gydytojas būna šalia su defibriliatoriumi rankose.

Širdies ritmas gali būti ne tik per greitas, bet ir per lėtas; tai vadinama  bradikardija. Tuomet širdis plaka mažiau nei 60 kartų per minutę. Tokį dažnį sveikiems žmonėms paprastai reikėtų laikyti nepavojingu (pvz., miegant ar sportininkams). Tačiau yra širdies ligų, kai širdies susitraukimų dažnis yra ypač mažas ir kuris pacientui gali turėti didelių pasekmių. Tai yra sinusinio mazgo silpnumo sindromas ir  absoliuti bradiaritmija. Jeigu IKD tuo pačiu metu gali veikti kaip stimuliatorius, tai jis šioje situacijoje pacientui suteikia optimalią apsaugą.

IKD - IMPLANTUOJMAS KARDIOVERTERIS - DEFIBRILIATORIUS

Defibriliatorius panašus į širdies stimuliatorių. Sistemą sudaro trys dalys: impulsų generatorius, elektrodai ir programuojama sistema. Šiandien impulsų generatorius yra labai mažas prietaisas – degtukų dėžutės dydžio. Jis veikia  kaip mažas kompiuteris. Visą dieną jis priima iš elektrodų informaciją apie širdies ritmą. Ypač jis tiria, ar ritmas nėra per greitas, ar per lėtas, ir, ar širdis plaka ritmiškai, ar neritmiškai. Jeigu yra nukrypimų nuo normalaus ritmo, išsaugoma EKG forma.

Šie duomenys ­ vertinga informacija jūsų gydytojui. Juos galima nuskaityti programavimo prietaisu, bei, jeigu reikia, leidžia gydytojui užprogramuoti IKD. IKD darbui reikalingą energiją tiekia speciali baterija, kuri veikia iki 5–10 metų, priklausomai nuo reikalavimų ir tipo.
 

IKD ne tik stebi ritmo sutrikimus; jis taip pat įsikiša į įvykius. Kad kuo švelniau nutrauktų aritmijas, IKD pirmiausiai į širdį paleidžia nestiprius, apskaičiuotus stimuliatoriaus impulsus. Ši stimuliacija daugiau nei 90% atvejų sustabdo tachikardijos epizodus. Impulsai nesukelia skausmo ir daugelis pacientų jų visiškai nejaučia. Jeigu tachikardijos nepavyksta nutraukti kartotine stimuliacija, IKD paleidžia vieną intensyvų srovės impulsą, vadinamą elektrošoku. Tačiau tai yra taisyklės išimtis. Šis elektros šokas kuo labiau suderinamas su širdies ritmu ir dėl to vadinamas kardioversija. Jeigu elektros šoko negalima suderinti su širdies ritmu, pvz., skilvelių virpėjimo metu, jis vadinamas defibriliacija.

Kardioversijos ar defibriliacijos metu paleista iškrova suteikia patikimą apsaugą nuo širdies sustojimo. IKD taip pat gali suaktyvinti per retą ritmą (bradikardiją), kuomet jis veikia kaip normalios širdies stimuliatorius.
IKD nuolat tobulinami ir šiuo metu yra sistemų įvairiems skirtingiems reikalavimams tenkinti. Pavyzdžiui, yra vienos kameros sistemos su vienu elektrodu širdies skilvelyje ir dviejų elektrodų sistemos su vienu elektrodu skilvelyje, o kitu – prieširdyje. Dviejų kamerų sistemos išplečia širdies aritmijų atpažinimo ir gydymo galimybes. Taip pat yra dviejų kamerų IKD sistemos, kurios gydo aritmijas tiek prieširdyje, tiek skilvelyje. Remiantis naujausiais tobulinimais sukurtos kombinuotos dešiniosios ir kairiosios širdies dalių IKD sistemos, kurios gali tiesiogiai stimuliuoti ne tik dešinįjį prieširdį ir skilvelį, bet ir kairįjį skilvelį. Šios sistemos naudojamos pacientams, sergantiems tam tikromis širdies nepakankamumo formomis.
Kasdienė IKD savikontrolė garantuoja papildomą apsaugą. Kiekvieną naktį IKD tikrina savo funkcinį pajėgumą pacientui to nejaučiant. Jeigu IKD aptinka sutrikimą šio tikrinimo metu, prietaisas tam tikru metu paleidžia perspėjimo signalą. Šio signalo laiką galima programuoti pagal savo norą ir geriausiai nustatyti dienos metą. Paklauskite gydytojo, kuriam laikui šis įspėjimas suprogramuotas.

IKD VYSTYMO ISTORIJA

KAIP VEIKIA IKD Impulsų generatorius implantuojamas po oda krūtinės raumens srityje. Daugeliu atveju šiai minimaliai operacijai pakanka vietinės nejautros, tačiau kartais gali reikėti bendrosios nejautros. Ryšį su širdimi užtikrina elektrodai. Per operaciją jie per veną kišami į širdies vidų. IKD veikimas patikrinamas ir priderinamas prie individualių paciento poreikių. Daugumą pacientų galima išrašyti iš ligoninės kitą dieną.

Baterijos keitimas
IKD prietaiso baterijos tarnavimo laikas – nuo 5 iki 10 metų. Faktinis tarnavimo laikais priklauso nuo impulsų skleidimo dažnumo. Sukurti IKD, laiku registruojantys baterijos išsikrovimą. Kadangi baterija yra neatskiriama IKD dalis, per operaciją reikia pakeisti visą aparatą. Chirurgas per seną randą atlieka pjūvi ir seną aparatą išima. Elektrodai patikimai pritvirtinami ir, patikrinus, prie jų prijungiamas naujas prietaisas, patikrinamas ir įkišamas į esamą odos kišenę. Elektrodus keisti reikia tik išskirtinais atvejais.

STEBĖJIMAS IR KONTROLĖ

Gydytojas paskirs susitikimus kontrolei. Būtinai laikykitės pateikto kontrolės protokolo. Patikrinęs randą, gydytojas patikrins, ar prietaisas tinkamai veikia ir kad baterija pakankamai įkrauta. Jis taip pat patikrins, kaip dažnai nuo paskutinio patikrinimo IKD nustatė ir gydė aritmijas. Jeigu reikia, jis perprogramuos prietaisą pagal jūsų sveikatos būklę. Reguliariai vartokite paskirtus vaistus, nes labai svarbi sąveika tarp gydytojo, vaistų, IKD ir jūsų paties. Tik tuomet įmanomas optimalus gydymas. Pirmą kartą po IKD implantacijos paprastai atliekama praėjus vienam – trims mėnesiams. Kitos apžiūros – po trijų iki šešių mėnesių.

AR JUMS REIKIA DEFIBRILIATORIAUS?

Kiekvienais metais Europoje apytiksliai 550000 žmonių miršta dėl staigios koronarinės mirties. Daugelį būtų galima išgelbėti greitai defibriliavus. Tam tikroms rizikos grupėms gydytojai pataria implantuoti IKD. Tai yra:

• Pacientai, jau patyrę skilvelių virpėjimo ar širdies sustojimo epizodą ir buvo atgaivinti, pacientai, dėl skilvelinės tachikardijos praardę sąmonę;
• Pacientai su skilveline tachikardija ir širdies nepakankamumu;
• Greitai savaime pasibaigiančia skilveline tachikardija sergantys pacientai, kurie taip pat patyrė miokardo infarktą ir kuriems gali būti išprovokuota skilvelinė tachikardija;
• Pacientai, praradę sąmonę dėl neaiškių priežasčių, sergantys širdies nepakankamumu ir kuriems gali būti išprovokuota skilvelinė tachikardija;
• Pacientams su padidėjusia gyvybei pavojingų aritmijų atsiradimo rizika dėl šeimos ar įgimtos ligos.

Visais atvejais reikalingas IKD prietaisas. Gydytojas atsakingai nusprendžia dėl tolimesnio naudojimo individualiai kiekvienu atveju. Kadangi visą laiką didėja pripažįstamų staigios širdinės mirties rizikos veiksnių skaičius, manome, kad ateityje, platėjant indikacijoms, dar daugiau IKD bus implantuojama. Bet kuriuo atveju sergančiam pacientui IKD suteikia didesnę apsaugą ir tvirtą jausmą, kad galima įveikti gyvybei pavojingą situaciją.

DEFIBRILIATORIUS KASDIENINIAME GYVENIME

Jums išvykus iš ligoninės turi praeiti keli mėnesiai, kad priprastumėte prie situacijos. Pasikalbėkite apie IKD su savo šeima ir draugais. Nors tai nepadės išgydyti jūsų širdies ligos, tai leist jums jaustis saugiau. Pradines abejones ir baimes galima sušvelninti pasikalbėjus. Savitarpio pagalbos grupės gali būti vertinga pagalba. Dauguma pacientų greitai pripranta prie IKD. Jiems tai yra galimybė vėl aktyviai gyventi. Dauguma atvejų IKD gali padėti užkirsti kelią galimai tachikardijai ir todėl pacientas patiria naudos dėl realaus gyvenimo kokybės pagerėjimo.

Įpročių keitimas
Iš karto po operacijos turite atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Turite stebėti randą ir informuoti savo gydytoją, jei jis paraudo, sutino ar sudrėko. Neturėtumėte labai efektyviai judinti peties pirmąsias kelias dienas, kad netrukdytumėte gijimo procesui. Po to galėsite ir turėsite laisvai judėti, kad dėl neaktyvumo peties judesiai nebūtų apriboti. Pradžioje taip pat nerekomenduojama kelti sunkių daiktų. Aptarus situaciją su savo gydytoju, nekils problemų dėl vaikščiojimo, sportavimo ar maudymosi. Drabužiai apie žaizdą neturėtų būti aptempti, kad nedirgintų. Nemojuokite rankomis, nes tai gali sukelti nepageidaujamą elektrodų įsitempimą.

Žaizdai visiškai sugijus, niekas negali jūsų sustabdyti nuo naujų pomėgių. Kol jūsų gydytojas neprieštaraus, galite vėl laisvai užsiimti savo mėgiama veikla. Implantavus IKD dauguma pacientų išplečia savo veiklos apimtis, nes IKD pašalina bejėgiškumo baimę aritmijų epizodo metu. Priešingai, jis jums suteikia saugumo ir apsaugos jausmą. Svarbiausias dalykas grįžtant į kasdienį gyvenimą – apskritai turėtumėte jaustis geriau, o ne blogiau.

Darbas, profesija ir namų ruoša
Jūs taip pat galite vėl likti aktyvus darbovietėje ar namie. Tačiau turėtumėte vengti tam tikros veiklos, pvz., lipimo kopėčiomis, virinti ar irkluoti, kai trumpas apalpimo epizodas gali kelti grėsmę jums ir kitiems. Galite nesijaudindamas kasdien apsipirkti. Apsaugos nuo vagių sistemos, esančios prie parduotuvių skyrių išėjimų, paprastai nekelia pavojaus žmonėms su defibriliatoriumi. Tačiau, kad liktumėte saugus, iš šios srities reikia išeiti greitai, nestovėti. Taip pat galite užsiimti kita veikla, pvz., dirbti kompiuteriu ar namų prietaisais. Beveik neįmanoma, kad jūsų IKD galėtų paveikti kasdieniai elektros prietaisai. Kad liktumėte saugus, nuo tam tikrų prietaisų laikykitės per ištiestos rankos atstumą. Toliau galite užsiimti savo pomėgiais, jeigu norite.
Kaip defibriliatoriaus nešiotojas, be apribojimų galite naudotis buitiniais prietaisais, jeigu jie tinkamai įžeminti, tačiau nemėginkite jų taisyti. Tai yra, pavyzdžiui:

• Televizijos, radijo ir vaizdo aparatūra;
• Mikrobangų krosnelės, mikseriai, gruzdintuvės, elektriniai peiliai;
• Plaukų džiovintuvai ir skustuvai;
• Skalbimo mašinos, indaplovės ir elektrinės viryklės;
• Elektrinės spausdinimo mašinėlės, bevieliai telefonai, kopijavimo ir fakso aparatai;
• PK ir kitokie kompiuteriai.

Mobiliuosius telefonus taip pat gali naudotis žmonės su IKD. Kad būtumėte saugus, rekomenduojamas 15cm atstumas tarp jūsų mobiliojo telefono ir IKD. (Todėl, pavyzdžiui, nedėkite savo mobiliojo telefono į marškinių krūtinės kišenę.)
Visi naudojami prietaisai turi būti puikios būklės. Jeigu abejojate, tegul pirmiausiai patikrina ekspertas. Jeigu dažnai naudojate elektrinius prietaisus, srovės nuotėkio nutraukimo sistema (FI jungiklis) gali pasiteisinti. Tai santykinai paprasta ir pigi priemonė ir pasauga nuo elektros šoko. Tačiau, kad liktumėte saugus, neturėtumėte taisyti ar remontuoti elektrinių ar dujomis varomų prietaisų ar įrankių.
Su tam tikrais prietaisais turėtumėte laikytis minimalaus saugaus atstumo – per ištiestą ranką. Tai yra:

• Degimo varikliai su uždegimo žvakėmis, pvz., vejapjovės;
• Elektriniai įrankiai, pvz., grąžtai ir diskiniai pjūklai;
• Stiprūs magnetai;
• Uždegimo rėlės, pvz., automobiliuose:
• Stereo garsiakalbiai;
• Elektros lanko ir varžinės vielos įranga;
• Mėgėjiški ir vietinio radijo ryšio siųstuvai.

LAISVALAIKIS, KELIONĖS IR TRANSPORTAS
Kai dirbate pramonės gamyklose, dideliuose generatoriuose, elektrinėse ar indukcinėse katilinėse, svarbu atkreipti dėmesį į šį įspėjimą: prieš pradėdami dirbti, IKD nešiotojai turėtų pasitarti su savo gydytoju. Iš esmės, reikia laikytis šių sąlygų:

• Visa gamyklos įranga turi būti geros būklės ir tinkamai įžeminta; rankiniai prietaisai ir dirbtuvių įrankiai turi būti laikomi mažiausiai 30 cm nuo implanto vietos, kad būtų išvengta elektromagnetinės sąveikos su jūsų defibriliatoriumi;
• Jeigu įmanoma, su elektriniais įrankiais neturėtumėte dirbti vienas;
• Visa įranga turi būti tinkamai įžeminta pagal taisykles ir elektrinių įrankių nenaudokite fiksuotoje „on“ (įjungta) padėtyje. Taip negalėsite greitai išjungti prietaiso.

Dar kartą, galite nesijaudindamas planuoti savo laisvalaikį. Vėl galima dirbti sode, eiti pasivaikščioti ar imtis kitų pomėgių. Kol jūsų gydytojas neprieštarauja, galite sportuoti bet kurią sporto šaką. Tačiau venkite veiklos, kai spaudžiama jūsų krūtinė. Jūs turėtumėte pasitarti su savo gydytoju apie ypač įtemptas ir galimai pavojingas sporto šakas, pvz., nardymą ar skraidymą. Prieš leisdamiesi į ilgas keliones iš anksto pasitarkite su gydytoju. Jis gali duoti adresus ligoninių jūsų lankomose šalyse, jeigu jums skubiai reikėtų ligoninės. Jis taip pat gali padėti surasti kardiologą šiose ligoninėse kontrolės vizitams, jeigu reikia. Tam tikrų šalių ligoninių adresus galite rasti ir internete.

Defibriliatorius gali išjungti pavojaus signalą oro uostų apsaugos sistemose. Neleiskite, kad jus apžiūrėtų rankiniu metalo detektoriumi. Nors rizika yra labai nedidelė, ši įranga gali laikinai sukliudyti jūsų IKD atpažinti aritmijas ar net įjungti klaidingą pavojaus signalą. Apsaugininkui parodykite savo IKD pasą. Jie apžiūrės jus rankomis. Vairavimas priklauso nuo paciento sveikatos būklės. Europos kardiologų draugijos speciali darbo grupė paskelbė vairavimo rekomendacijas IKD pacientams. Remiantis jomis, IKD nešiotojai gali vairuoti automobilį, jeigu gydytojas neprieštarauja ir IKD buvo implantuotas profilaktiniais tikslais, jeigu sąmonės netekimo rizika yra nedidelė ir jeigu per šešis mėnesius po operacijos nebuvo kitų simptomų.

IKD KORTELĖ
Jūsų gydytojas duos jums IKD pasą. IKD pasą visuomet nešiokitės su savimi, nes jame yra svarbi informacija gydytojams apie implantuotą prietaisą. Jame taip pat išvardinti skubios pagalbos telefono numeriai. Jeigu savo pasą pamesite, jūsų kardiologas gali bet kada nemokamai jums išduoti naują. Be to, kiekvieną jus gydantį gydytoją, įskaitant jūsų odontologą, būtina informuoti, kad turite IKD, nes gydytojams gali tekti imtis specialių atsargumo priemonių gydymo metu ar išrašant vaistus; kai kurie vaistai gali įtakoti jūsų širdies ritmą.

KĄ DARYTI KRITINIU ATVEJU Atsiradus tachikardijai, IKD pirmiausiai mėgins kuo švelniau ją nutraukti. Nepavykus, gali būti atlikta kadioversija ar defibriliacija. Tokiu atveju, turėtumėte atkreipti dėmesį į tai: Pasiieškokite vietos, kur galėtumėte arba patogiai sėdėti, arba atsigulti; Paprašykite ko nors, kad pasiliktų šalia, kad, iškilus problemoms, galėtų iškvieti greitąją medicinos pagalbą; Jeigu po IKD veikimo kurį laiką jausitės prastai, išsikvieskite savo gydytoją. Jeigu reikia, dėl jūsų saugumo būsite atvežtas į skubios pagalbos skyrių artimiausioje ligoninėje; Jeigu po IKD veikimo jaučiatės gerai, su savo gydytoju konsultuotis nereikia. Tačiau turite paskambinti savo kardiologui ir informuoti, kas nutiko. Jis turbūt jus užduos klausimų, pvz: Ką jūs veikėte prieš pat suveikiant IKD? Kaip jautėtės (pvz., buvote sunerimęs, jautėte šleikštulį, širdies plakimą, galvos svaigimą ar silpnumą)? Kaip jautėtės po įvykio?

Pacientai paprastai tai laiko būtina ir raminančia procedūra. Galiausiai, širdies ritmo sutrikimas gali būti pavojingas jums, bet ne IKD. Tai taip pat galioja alpimui, kuris gali įvykti. Tai yra dėl aritmijos, o ne dėl defibriliacijos. IKD jums suteikia saugumo jausmą, kad kritines situacijas galima įveikti. Skirtingi pacientai IKD šoką pajunta skirtingai. Šokas pajuntamas kaip stiprus ar net skausmingas spyris į krūtinę. Krūtinės ir rankų raumenys gali taip stipriai susitraukti, kad galite pašokti išsigandęs. Neturėtumėte dėl to jaudintis, tai neabejotinai reiškia, kad IKD atlieka savo darbą.

APSILANKYMAS PAS GYDYTOJĄ Jūsų gydytojas paskirs kontrolinius apsilankymus. Šių vizitų metu, turėtumėte tik paminėti IKD veikimo metu patirtus simptomus; taip pat galite pakalbėti apie savo problemas ir baimes. Jūsų gydytojas galės jums padėti, tik jeigu pateiksite reikiamos informacijos. Tai yra problemos šeimoje, ar turėtumėte vykti atostogauti į tam tikrą vietą, pavyzdžiui. Paklauskite jo apie tinkamas sporto šakas arba širdies sporto grupę. Turėtumėte aptariti tiek kasdienius, tiek išskirtinius reikalus su savo gydytoju.

Be šių specialių susitikimų turėtumėte paskambinti ar apsilankyti pas savo gydytoją esant ypatingoms situacijos, pvz., jeigu prietaisas paleido šoką. Taip pat turėtumėte jam pasakyti, jeigu nusiskundimai atsiranda dėl ilgiau nei tris minutes ar jūsų vadove nurodytos trukmės, trunkančios aritmijos. Pasitarkite su savo gydytoju, jeigo operacijos žaizda yra su uždegimo požymiais (patinimas, šiluma, paraudimas ar išskyros) arba jeigu pastoviai karščiuojate 2–3 dienas. Jūsų gydytojas turėtų žinoti apie netikėtus simptomus, kurie galėjo atsirasti prieš IKD implantaciją. Turėtumėte pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju, jeigu planuojate išsikraustyti ir, apskritai, jeigu jums iškilo klausimų apie prietaisą ir vaistus.

Jūsų IKD savo patikras atlieka automatiškai. Labai reti funkciniai sutrikimai gali priversti IKD tam tikru metu skleisti garsinį signalą. Jeigu išgirsite pertraukiamą aukšto dažnio garsą, tai reiškia, kad nėra pavojaus. Tačiau privalote informuoti gydytoją ir paskirti kontrolinį susitikimą. Jeigu girdite dvejopą, aukšto ir žemesnio dažnio, garsą, nedelsiant turite informuoti gydytoją ir paskirti susitikimą.

Visuomet turite turėti IKD pasą ir jį pateikti kitiems gydytojams. Kiekvieną jus gydantį gydytoją, įskaitant jūsų odontologą, būtina informuoti, kad turite IKD, nes gydytojams gali tekti imtis specialių atsargumo priemonių gydymo metu ar išrašant vaistus; kai kurie vaistai gali įtakoti jūsų širdies ritmą.

MEDICININĖ ĮRANGA IR SISTEMOS
Prieš medicinines ir odontologines procedūras visuomet pasakykite darbuotojams, kad turite defi briliatorių, nes įvairios medicininės procedūros gali įtakoti IKD funkciją. Esant išorinei defibriliacijai, elektrochirurginei kaustikai, diatermijai, litotripsijai ar spindulinei terapijai, pavyzdžiui, visuomet pasikonsultuokite su savo gydytoju, nes jis gali sumažinti sąveiką. Stiprūs magnetai, pvz., naudojami magnetinio rezonanso tomografijos metu, gali negrįžtamai sugadinti IKD. Todėl pacientų su IKD šia įranga tirti negalima. Taip pat nepatariama aparato veikti gydomuoju ultragarsui, nes tai taip pat gali negrįžtamai sugadinti prietaisą.

JŪSŲ BENDRADARBIAVIMAS
Nors IKD pastoviai tikrina jūsų širdies veiklą, turėtumėte toliau griežtai laikytis gydytojo instrukcijų. Turite ypač atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Pasikalbėkite su savo gydytoju apie neįprastus įvykius. Jeigu ko nors apie gydymą nesu prantate, klauskite.
• Gerkite paskirtus vaistus. Visuomet su savimi turėkite IKD pasą.
• Informuokite savo bendrosios praktikos gydytoją, odontologą, greitosios pagalbos, skubios paglbos skyriaus darbuotojus, kad turite IKD.
• Paklauskite savo gydytojo, kokios šakos sportu galite užsiimti ir kaip intensyviai.

Duokite šį straipsnį paskaityti savo draugams ir giminaičiams!
Ši brošiūra skirta jums, jūsų šeimai ir draugams. Tokiu būdu galima išsklaidyti prietarus ir atrasti naujų perspektyvų. Tuo pat metu, jūs šalinsitės žmonių, kurie dėl jūsų labai jaudinasi, nes jie tada žinos, kad IKD visada bus patikimas medicininis partneris tam tikrose kritinėse situacijose.

KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

Ar jausiu prietaisą, kai jis bus implantuotas?
Vargu. Dėl savo mažo dydžio ir minimalaus svorio, šiuolaikiniai prietaisai vargu ar jaučiami. Sugijus operacijos žaizdai, dauguma pacientų IKD laiko savo partneriu.

Ar galiu užsiimti fizine ar sportine veikla?
IKD yra labai tvirtas. Jis neriboja jūsų veiklos apimties. Priešingai, vėl galite užsiimti dalykais, kuriais anksčiau negalėjote užsiimti dėl savo ligos. Galite, pavyzdžiui, važinėti dviračiu, vaikščioti ir plaukioti. Net ir jūsų seksualinis gyvenimas neturėtų nukentėti. Tik turėtumėte atsargiai užsiimti sportine veikla, kurioje smūgiuojama krūtinė ir būna judesių, kai plačiai išskečiamos rankos.

Ar prietaisas matomas per drabužius?
Ne. Per laiką prietaisas pasidarė toks mažas, kad jie implantuojami į mažą krūtinės srities odos kišenę.

Ar IKD prietaisas išgydys mano širdies ligą?
Jums prietaisą implantavo būtent dėl to, kad neįmanoma išgydyti jūsų ligos. Tačiau IKD gali jus apsaugoti nuo nemalonių ir grėsmingų jūsų ligos poveikių ir sumažinti jūsų nerimą, kuris vyravo jūsų gyvenime.

Ar man dar reikia vartoti vaistus, kai turėsiu prietaisą?
Jūsų kardiologas turi nuspręsti, kurio vaisto jums reikia. Niekuomet nenustokite vartoti vaistų nepa sikonsultavę! Tačiau daugumoje atvejų dėl IKD prietaiso galima atsisakyti vieno ar kelių vaistų. Svarbu, nepaklausus gydytojo nepradėti vartoti naujų vaistų.

Ką jaučiate kai „patiriate šoką“?
Pacientai pateikia skirtingus elektros iškrovos patirties apibūdinimus. Suvokiamos patiriamos iškrovos paprastai sukelia baimę, kuri greitai praeina. Tačiau jos gali atrodyti kaip daugiau ar mažiau stiprus spyris į krūtinę.

Ar srovės impulsas visuomet stiprus?
Ne. Tachikardijos priepuolio metu IKD pirmiausiai skleidžia silpnus stimuliatoriaus impulsus. Jeigu jie nepadeda, įvyksta kardioversija. Tai yra suplanuotas intensyvesnis srovės impulsas. Defibriliacija išvyksta tik labai greitos tachikardijos ir skilvelių virpėjimo atveju.

Ar jis gali ką nors sužeisti, jeigu liečia mane kai prietaisas skleidžia ar ką tik paleido impulsą?
Ne! Jūs neturite elektros įkrovos dėl IKD prietaiso paleistos iškrovos. Jeigu kas nors jus liečia būtent tada, kai paleidžiamas impulsas, galbūt paėmęs už rankos, kartais gali atsirasti nedidelė raumenų reakcija, dėl ko ranka timptelėti. Tačiau tai yra tik baimės rezultatas ir yra nepavojingas požymis, kad prietaisas veikia.

Ar galiu be problemų keliauti?
Taip! Jūsų IKD leis jums būti kuo mobilesniam. Jūs taip pat galėsite keliauti į užsienį. Informuokite gydytoją apie savo planus. Jis jums duos atitinkamus adresus, kur galite kreiptis jūsų lankomoje šalyje kritinės situacijos atveju. Visuomet su savimi turėkite savo IKD paciento pasą. Geriausiai būtų jį laikyti su savo pasu. Savo IKD paciento pasą pateikite oro uosto apsaugos postuose ir neleiskite savęs apžiūrėti rankiniu metalo detektoriumi.

Ar apsaugos punktai parduotuvėse gali įtakoti IKD?
Taip. Per šią sritį turite pereiti greitai, kad išvengtumėte trumpalaikio poveikio IKD.

Kaip ilgai prietaisas veikia?
IKD prietaisas veikia apytiksliai penkis – dešimt metų, priklausomai nuo gydymo rūšies ir apimties. Kuo mažiau prietaiso gydymo epizodų, tuo ilgiau baterija apskritai tarnaus.

Kaip gydytojas sužino, kada reikia keisti prietaisą?
Kontrolinių tyrimų metų gydytojas taip pat patikrins, kaip įkrauta baterija. IKD sukurtas taip, kad jis rodytų baterijos išsikrovimą. Jeigu baterijos galia baigiasi, gydytojas paskirs apsilankymą prietaisui pakeisti.

Kodėl man reikia kontrolinių tyrimų, net jeigu prietaisas veikia automatiškai?
Šios apžiūros labai svarbios. Gydytojas apžiūrės randą ir taip pat patikrins baterijos įkrovimo lygį ir prietaiso veikimą. Jis patikrins kaip dažnai prietaisas nustatė ir gydė aritmijas nuo paskutinės apžiūros. Jis peržiūrės vaistus, kuriuos vartojate ir patikrins galimą sąveiką. Be to, jis gali perprogramuoti parametrus, kad jo funkcija idealiai tiktų pagal IKD surinktus duomenis.

Ar, nepaisant IKD, galiu pastoti?
Taip. IKD pacienčių nėštumas buvo normalus ir gimdė sveikus vaikus. Tačiau savo galimą nėštumą turėtumėte aptarti su savo gydytoju savo širdies ligos kontekste.

Ką privalau daryti, kai IKD skleidžia įspėjimo signalą?
Likite ramus. Tai yra vienintelė indikacija, kai privalote susisiekti su savo gydytoju. Jeigu girdite pastovų aukšto dažnio signalą, situacija nėra kritinė; turite paskambinti savo gydytojui ir susitarti dėl kontrolinio susitikimo. Jeigu girdite dvejopą, aukšto ir žemesnio dažnio, garsą, nedelsiant turite informuoti gydytoją ir nedelsiant paskirti susitikimą.

ŠIRDIES LIGOS
Širdies ligas galima klasifikuoti skirtingomis antraštėmis. Žemiau pateiktos kelios jų, kuomet tikėtinas defibriliatoriaus panaudojimas

Širdies ritmo sutrikimai
Širdies nepakankamumas - Esant širdies nepakankamumui sumažėja širdies pumpavimo pajėgumas. Širdies varikliukas daugiau neturi reikiamos galios, kad tinkamai teikti kraują organizmui. To požymiai gali būti:

• Oro trūkumas krūvio metu ar net ramybėje;
• Greitas išsekimas ar bendras nuovargis;
• Skysčio susikaupimas kojose (edema);
• Dažnas šlapinimasis naktį;
• Ypač greitas širdies plakimas arba ritmo sutrikimai.

Širdies nepakankamumo priežastys:

• Infarktas
• Širdies vožtuvo defektas,
• Aukštas kraujospūdis,
• Uždegiminės širdies raumens ligos formos (miokarditai)
• Neaiški priežastis

Tam tikroms širdies nepakankamumo formoms gydyti galima naudoti specialius stimuliatorius, kurie širdžiai suteikia organizuotą aktyvumą, taip pagerindami pompos galią. Tai yra papildoma priemonė farmakologinėms ir chirurginėms procedūroms.

Išeminė širdies liga
Širdies raumuo būtinu deguonimi ir maisto medžiagomis aprūpinamas vainikinėmis arterijomis. Išeminės širdies ligos atveju, šiose kraujagyslėse yra sankaupų, kurios įtampos metu riboja širdies raumens aprūpinimą. Įsitempus ir susijaudinus gali atsirasti širdies skausmas ir spaudimo jausmas krūtinėje, vadinamas krūtinės angina. Šios sankaupos gali užkimšti kraujagysles tokiu mastu, kad kraujas per jas beveik neprateka, dėl ko skausmas atsiranda net po nedidelės įtampos. Kraujo krešuliai, ypač šiose susiaurėjusiose kraujagyslių srityse gali sukelti miokardo infarktą.

Miokardo infarktas
Miokardo infarkto atveju, paprastai sergant išemine širdies liga, staiga užkemšama kraujagyslė. Būdingas intensyvus skausmas krūtinėje, kuris plinta į kairę ranką, kaklą, pilvą, nugarą ir dešinįjį petį. Infarktas gali apimti įvairaus dydžio sritis. Tai priklauso nuo kraujagyslės ir kraujagyslės segmento, kuris yra užkimštas. Tuomet pažeista sritis miršta. Skubi kvalifikuota pagalba leidžia daugeliui pacientų išgyventi miokardo infarktą.
Išgyvenus širdies priepuolį, galimos pasekmės – širdies aritmijos ir širdies nepakankamumas.

TERMINŲ ŽODYNAS
Abliacija – elektrinį aktyvumą trikdančių struktūrų sunakinimas aukšto dažnio srove
Absoliuti bradikardija – nedidelis skilvelių susitraukimų dažnis, lydimas prieširdžių plazdėjimo ar virpėjimo
Alpimas – trumpas sąmonės netekimas
Aorta – didelė arterija, einanti iš širdies
Aritmija – neritmiški širdies susitraukimai
Arterijos– kraujagyslės, transportuojančios kraują iš širdies
Asistolė – širdies sustojimas
Aterosklerozė – arterijų kalcifikacija, riebalų (cholesterolio) sankaupos, arterijos sienelės kalkėjimas, dėl ko kraujagyslė susiaurėja ir sukietėja
AV blokada – elektrinių impulsų perdavimo tarp prieširdžių ir skilvelių nutrūkimas AV mazge
AV mazgas – atrioventrikulinis mazgas; jungtis tarp prieširdžių ir skilvelių, kuri praleidžia elektrinius impulsus iš sinusinio mazgo į skilvelį
AV mazgo re­entry tachikardija – greitų širdies susitraukimų, kylančių iš nesveiko AV mazgo, forma
Balioninė dilatacija – kraujagyslės susiaurėjimų išplėtimas specialiu balionėliu
Bradikardija – sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis (iki 60 susitraukimų per minutę)
Bradikardijos – tachikardijos sindormas– širdies ritmo pasikeitimai nuo ypač lėto iki ypač greito
Branduolių tomografija – kompiuterinė vaizdinė procedūra vamzdiniu magnetu
Cirkuliacinis sujaudinimas – elektrinis širdies sujaudinimas, atsirandantis už normalaus elektrinio sujaudinimo plitimo ribų, ir galintis išprovokuoti širdies plakimo jausmą ar virpėjimą
Dažnio adaptacija – širdies stimuliatoriaus funkcinė savybė, kai vienu specialiu jutikliu ar skirtingų jutiklių deriniu, nustatomi fizinės įtampos pokyčiai ir koreguojamas širdies susitraukimų dažnis
Defibriliacija – gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų (skilvelių virpėjimo) pašalinimas elektros iškrova
Diastolė – širdies raumens atsipalaidavimo fazė, būtina širdies perfuzijai
Diatermija – gydymas aukšto dažnio šiluma
Dviburis vožtuvas – širdies vožtuvas tarp kairiojo prieširdžio ir skilvelio
Echokardiografija – širdies ultragarsinis tyrimas
Ekstrasistolė – papildomas širdies susitraukimas, ne ritmiškoje sekoje
Elektrochirurginė kaustika – procedūra, skirta sunaikinti ar nupjauti audnius elektros srove
Elektrodai – izoliuotas kabelis, jungiantis stimuliatorių su širdimi ir kuris perduoda elektros impulsus į širdį
Elektrodo antgalis – metalinis elektrodo antgalis, skirtas stimuliuoti ir sujaudinimo registracijai
Elektrokardiograma – širdies elektros srovių registravimas ramybėje, krūvio metu ar ilgalaikė EKG. Suteikia informacijoa apie sujaudinimo ir širdies aritmijų plitimą bei jų priežastis.
Endokardas – vidinis širdies sluoksnis
Epikardas – išorinis širdies sluoksnis
Gelbstintis ritmas – kai neveikia natūralus širdies stimuliatorius (sinusinis mazgas), kita širdies dalis gali sukelti retesnius širdies susitraukimus (taip vadinamas gelbstintis ritmas)
Ilgalaikė EKG – elektrokardiogramos registravimas 24–48 valandas nedideliu nešiojamu prietaisu
Išorinis širdies masažas – pirmos pagalbos priemonės sustojus širdžiai; ritmiški krūtinės paspaudimai minimaliai kraujotakai palaikyti
Įtampos EKG – elektrokardiograma, užrašoma krūvio metu (pvz., minant dviratį, bėgant ant bėgimo takelio), kurioje registruojami su įtampa susiję širdies perfuzijos sutrikimai
Kardioversija – elektros iškrūvis skilvelių virpėjimui nutraukti
Kontrakcija – širdies raumens susitraukimas vienu metu, kad toliau transportuotų kraują
Koronarografija – rentgenologinis vainikinių kraujagyslių vaizdinis tyrimas kontrastu
Krūtinės angina – krūtinės spaudimo ir veržimo jausmo priepuoliai, dažnai lydimi aštraus skausmo, kurį sukelia neadekvati širdies perfuzija
Miego sinuso sindromas – nervinio rezginio, esančio miego arterijos srityje, padidėjęs jautrumas. Šių nervų spaudimas gali sukelti bradikardiją ar net širdies ritmo nutraukimą
Miokardas – širdies raumuo
Miokarditas – širdies raumens uždegimas, sukeltas įvairių sukėlėjų
Miokardo arba širdies infarktas – tam tirkų širdies raumens mirtis dėl nepakankamo kraujo tiekimo, daugiausiai lydimo visišku vainikinės arterijos užsikimšimo
Priešaritminiai vaistai – vaistai, skirti gydyti širdies ritmo sutrikimus
Prieširdis – širdies prieangis; iš čia kraujas patenka į skilvelius
Prieširdžių plazdėjimas – prieširdžių susitraukinėjimas daugiau 200 susitraukimų per minutę
Prieširdžių virpėjimas – nekoordinuota prieširdžių veikla, kai dažnis – daugiau 300 susitraukimų per minutę
Ramybės EKG – standartinė EKG; EKG registravimas ramybėje (gulint)
Salvė – trys ir daugiau ekstrasistolių, einančios viena po kitos
Simpatinė nervų sistema – autonominės nervų sistemos dalis, greitinanti širdies susitraukimus
Sinusinė aritmija – nereguliarūs širdies susitraukimai, dėl neritmiško sujaudinimo sinusiniame mazge
Sinusinė bradikardija – iš sinusinio mazgo kylanti bradikardija
Sinusinė tachikardija – sinusiniame mazge kilęs greitas širdies ritmas
Sinusinio mazgo silpnumo sindromas – sinusinio mazgo silpnumo liga, sukelianti bradikardiją arba net širdies susitraukimų pauzės, kartais su tachikardijos fazėmis
Sinusinis mazgas – natūralus širdies stimuliatorius, esantis dešiniajame prieširdyje. Jį sudaro specialios raumeninės ląstelės, kuriose reguliariai susiformuoja elektriniai impulsai, kurie plinta širdies raumeniu ir sukelia kontrakciją
Sinusinis ritmas – sinusiniame mazge atsiradęs ritmas (normalus širdies ritmas)
Širdies aritmijos – ritmiškų širdies susitraukimų sekos sutrikimai; registruojami kaip papildomi susitraukimai, širdies plakimas, suretėjimas ar trumpas širdies veiklos nutrūkimas
Širdies nepakankamumas – širdies pajėgumo sumažėjimas, dėl ko per organizmą, esant įtampai arba (sunkiais atvejais) net ir ramybėje, perpumpuojama per mažai kraujo
Širdies stimuliatorius – implantuojamas prietaisas širdies ritmui atkurti. Stimuliatorius, kai tik širdies ritmas tampa per lėtas ar nereguliarus, stimuliuoja širdį. Aptikęs natūralų sujaudinimą, jis daugiau nebestimuliuoja
Širdies vožtuvai – kraujo tekėjimą širdyje reguliuojantys vožtuvai
Sistolė – širdies susitraukimas kraujui pumpuoti
Skilvelinė tachikardija – skilvelių susitraukimų dažnis daugiau 100 susitraukimų per minutę
Skilvelis – širdies kamera
Skilvelių plazdėjimas– skilvelių susitraukimų dažnis daugiau 250 susitraukimų per minutę
Skilvelių virpėjimas – skilvelių susitraukimų dažnis daugiau kaip 300 susitraukimų per minutę esant nekoordinuotam elektriniam skilvelių sujaudinimui, susijęs su širdies sustojimu
Spindulinė terapija – radiacijos naudojimas augliams gydyti
Stimuliacija – sujaudinimas silpnais elektriniais impulsais
Sujaudinimo plitimas – elektrinių impulsų plitimas širdyje
Sujaudinimo susidarymo sutrikimai – sujaudinimo patologinis susidarymas, įtakojantis širdies aritmijas
Šuntavimo operacija – susiaurėjusių ar užsikimšusių širdies arterijų šuntavimas venos dalimi ar dirbtine kraujagysle
Supraventrikulinis – atsirandantis prieširdyje ar AV mazge
Tachikardija – širdies susitraukimai, daugiau nei 100 kartų per minutę dažniu
Vainikinės arterijos – kraujagyslės (arterijos), širdies raumeniui tiekiančios maisto medžiagas ir deguonį
Vainikinių kraujagyslių sklerozė – vainikinių kraujagyslių sklerozė
Vazovagallinė sinkopė – sąmonės netekimas, esant funkciniam kraujotakos sutrikimui
Venos – kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį
Vienos kameros širdies stimuliatorius – širdies stimuliatorius, kontroliuojantis ir valdantis vieną kamerą (prieširdį ar skilvelį)

© Straipsnį parengė UAB Sorimpeksas pagal Medtronic Inc. pacientų švietimo medžiagą. Visos teisės saugomos