Kvėpavimo sutrikimai - Nutukimo Hipoventiliacijos Sindromas (NHS)

Nutukimo Hipoventiliacijos Sindromas (NHS)

KAS YRA NUTUKIMO HIPOVENTILIACIJOS SINDROMAS (NHS)?

Nutukimo hipoventiliacijos sindromas (dar vadinamas Pikviko sindromu (Pickwickian syndrome)) yra kvėpavimo sutrikimas ištinkantis kai kuriuos nutukusius žmones. Tokių žmonių kvėpavimas tampa apsunkintas ir nepakankamai gilus, ko pasekoje krenta deguonies (O2) ir kyla anglies dioksido (CO2) lygis kraujyje. Norint suprasti NHS, reikia suprasti kaip veikia kvėpavimo sistema. Kuomet jūs kvėpuojate, oras eina per jūsų nosį ir burną į trachėją. Po to, oras patenka į plaučių „oro maišelius“. Šie oro maišeliai yra vadinami alveolėmis.
Alveolės yra apipintos smulkiomis kraujagyslėmis - kapiliarais. Orui pasiekus alveoles, deguonis patenka į kapiliarus, t.y. į kraują. Tuo pat metu, iš kraujo kapiliarais pašalinamas anglies dioksidas. Šis procesas vadinamas kvėpavimo dujų apykaita.

Žmonėms, turintiems nutukimo hipoventiliacijos sindromą, sutrinka normali dujų apykaita, todėl kraujyje anglies dioksido lygis kyla, o deguonies lygis mažėja.
Bloga dujų apykaita gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip:

Kojų edema (patinimas dėl skysčių susikaupimo audiniuose);
Plaučių hipertenzija (padidėjęs slėgis plaučių arterijose);
Plautinė širdis (liga, kurią sukelia plaučių funkcijos nepakankamumas ir plaučių hipertenzija);
Antrinė policitemija (eritrocitozė) (eritrocitų padidėjimas kraujo tūrio vienete).
Dauguma žmonių greta NHS, taip pat serga ir miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miego metu).
Nesigydant, šis sindromas gali būti fatališkas.

Nutukimo hipoventiliacijos sindromas nustatomas esant kelių būklių kombinacijai: nutukimas (kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m²), hipoksija (nepakankamas įsotinimas deguonimi) miego metu ir hiperkapnija (pakilęs anglies dioksido lygis) dienos metu.

PRIEŽASTYS IR RIZIKOS FAKTORIAI

Tikslios sindromo priežastys nėra žinomos. Manoma, kad sindromą sąlygoja centrinės nervų sistemos kvėpavimo kontrolės sutrikimas ir dėl nutukimo spaudžiama diafragma, ko pasekoje sunku giliai įkvėpti.
Mokslininkai išskyrė kelis faktorius veikiančius kartu ir lemiančius nutukimo hipoventiliacijos sindromą:

Kvėpavimo sistema dėl nutukimo privalo dirbti daug sunkiau nei įprastai.
Lėtas organizmo atsakas į per didelį anglies dioksido ir per mažą deguonies lygius kraujyje.
Pasireiškianti miego apnėja, paprastai obstrukcinė.
Nutukimas. Tai pagrindinis rizikos faktorius nutukimo hipoventiliacijos sindromui atsirasti.

Nutukimas dažniausiai matuojamas kūno masės indeksu (KMI). Tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus svoris normalus ar yra antsvoris bei nutukimas. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) : Ūgis (m2).

KMI reikšmės:
16.00 – 16.99 - vidutinis svorio trūkumas
17.00 – 18.49 - mažas svorio trūkumas
18.50 – 24.99 - normalus svoris
≥25.00 - antsvoris
25.00 – 29.99 - polinkis į nutukimą
≥30.00 - nutukimas
30.00 – 34.99 - pirmos klasės nutukimas
35.00 – 39.99 - antros klasės nutukimas
≥40.00 - trečios klasės nutukimas

Savo kūno masės indeksą galite apskaičiuoti

Jei jūs esate nutukęs, yra rizika susirgti NHS, ypač, jei papildomas svoris kaupiasi ant liemens (dar vadinamas pilvinis nutukimas).
Nutukimo hipoventiliacijos sindromas dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Didžiausia dalis pacientų yra nuo 40-ties iki 60-ties metų amžiaus.

NUTUKIMO HIPOVENTILIACIJOS SINDROMO POŽYMIAI IR SIMPTOMAI

Dauguma nutukimo hipoventiliacijos požymių yra tokie patys kaip ir obstrukcinės miego apnėjos (OMA). Taip yra todėl, kad sergantys NHS, dažniausiai serga ir OMA.
Vienas iš dažniausių OMA požymių yra garsus ir nuolatinis knarkimas bei artimųjų stebimi trumpi kvėpavimo sustojimo periodai, kuriuos vėl nutraukia knarkimas. Kiti NHS priskiriami simptomai:

Padidėjęs mieguistumas dieną
Rytiniai galvos skausmai
Pablogėjusi atmintis ir koncentracija
Padidėjęs irzlumas, depresija, nuotaikų svyravimai
Dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas
Nuovargis net ir po nedidelio fizinio krūvio
Cianozė – lūpų, veido odos, pamėlynavimas

KAIP DIAGNOZUOJAMAS NUTUKIMO HIPOVENTILIACIJOS SINDROMAS?

Nutukimo hipoventiliacijos sindromas diagnozuojamas remiantis paciento medicinine istorija, požymiais ir simptomais bei tyrimų rezultatais.

Specialistų tyrimai

Pulmonologas (plaučių ligų specialistas) ir/arba miego sutrikimų specialistas, endokrinologas, kardilogas atliks diagnozę ir paskirs gydymą.
Miego sutrikimų specialistas diagnozuoja ir gydo su miego sutrikimais susijusias ligas. Tai gali būti pulmonologas, neurologas ar ausų, nosies, gerklės specialistas.
Į diagnostikos ir gydymo komandą gali būti įtrauktas dietologas ar mitybos specialistas, kuris padėtų jums sudaryti tinkamą mitybos planą, taip pat fizinės terapijos specialistas, kuris sudarytų fizinių pratimų ir aktyvumo planą.
Atskirais atvejais jums taip pat gali būti pasiūlyta skrandžio mažinimo operacija.

Medicininė istorija ir patikra
Gydytojas paklaus jūsų apie simptomus, tokius kaip knarkimas ar dienos mieguistumas, taip pat pasidomės apie alkocholio, tam tikrų vaistų, tokių kaip raminamieji vartojimą. Patikros metu gydytojas stetoskopu paklausys jūsų širdį, o taip pat patikrins ar nėra kokio kito susirgimo, kuris galėtų būti kvėpavimo nepakankamumo priežastimi.

Plaučių funkcijos tyrimai
Tokie tyrimai parodo kaip veikia žmogaus plaučiai. Pavyzdžiui šie tyrimai parodo:

Kiek oro jūs galite įkvėpti ir ar įkvėptas kiekis yra normaliose ribose.
Kiek ir kaip greitai oro jūs galite iškvėpti.
Deguonies įsotinimą kraujyje.
Kvėpavimo raumenų stiprumą.

Diagnostiniai tyrimai

Sergant nutukimo hipoventiliacijos sindromu, sutrinka kvėpavimo dujų apykaita. Norint nustatyti ar dujų apykaita sutrikusi, atliekami arterinio kraujo dujų tyrimai. Paimtas kraujas ištiriamas laboratorijoje, kur ir nustatomi anglies dioksido bei deguonies lygiai kraujyje.
Deguonies įsotinimas taip pat gali būti matuojamas pulsoksimetru – mažu davikliu, kuris užmaunamas ant piršto arba tvirtinamas prie ausies.

Polisomnograma
Polisomnograma arba polisomnografija – tai naktinis miego tyrimas atliekams miego laboratorijoje. Šio tyrimo metu daviklių ir elektrodų pagalba registruojami smegenų aktyvumas, akių judesiai, užrašoma kardiograma, kvėpavimo veikla, deguonies įsotinimas ir t.t. Šio tyrimo metu gydytojas gauna labai daug duomenų ir gali nustatyti ar jūs turite kvėpavimo sutrikimų miego metu.

Kiti tyrimai
Papildomai gali būti užrašoma elektrokardiograma, kuri parodo ar nutukimo hipoventiliacijos sindromas veikia širdies veiklą, atliekami tyrimai nustatantys kraujagyslių būklę, kraujo tyrimai nustatantys ar jūsų organizmas negamina per daug kraujo kūnelių, kurie gali sukelti NHS, bei kiti reikalingi tyrimai, kurie parodytų ar hipoventiliacijos nesukeliai kitos priežastys.

NUTUKIMO HIPOVENTILIACIJOS GYDYMAS

NHS gydymas apima kvėpavimo palaikymą, svorio kontrolę, medikamentinį gydymą, bei kitų gretutinių ligų gydymą.

Kvėpavimo palaikymas – CPAP terapija
Nutukimo hipoventiliacijos sindromas, sprendžiant kvėpavimo problemas, dažnai gydomas specialiu aparatu, kuris miego metu per kaukę tiekia į plaučius nuolatinį teigiamą slėgį, kad palaikytų kvėpavimo takus nuolatos atvirus. Jums individualiai tinkamas slėgis visada nustatomas miego laboratorijoje naktinio polisomnografijos tyrimo metu.

Toks gydymas padeda normalizuoti deguonies ir anglies dioksido lygius kraujyje, taip pat išsprendžia dienos mieguistumo problemas.
Nuolatinio teigiamo slėgio aparatai sutrumpintai vadinami CPAP (angl. Continous Possitive Airway Pressure) arba BiPAP. Aparato tipą jums gali paskirti tik gydantis gydytojas. CPAP terapija dažniausiai taikoma sergantiems obstrukcine miego apnėja, o sergantieji nutukimo hipoventilaicijos sindromu, dažniausiai serga ir ja.
Kartais, šalia gydymo aparatu, gali būti skiriamas ir papildomas deguonis.

Kvėpavimo palaikymas – dirbtinė plaučių ventiliacija
Jei jūsų liga yra užleista ir sunkios formas, gali tekti gydytis ligoninėje, kur jums bus taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai veikia panašiu principu kaip CPAP, tačiau turi daug sudėtingesnius ventiliacijos režimus ir platesnes galimybes nei CPAP.

Svorio korekcija
Kadangi nutukimo hipoventiliacijos sindromo priežastis yra pernelyg didelis antsvoris, gydytojas jums paskirs dietologo konsultaciją. Kartu su dietologu aptarsite maitinimosi įpročius, fizinio aktyvumo galimybes ir sudarysite planą kaip maitintis toliau, kad svoris kristų saugiai.
Atskirais atvejais, jei gyvenimo būdo keitimo nepakanka arba jis yra neįmanomas, jums gali būti pasiūlyta skrandžio mažinimo operacija ar vaistai.

Medikamentinis gydymas
Papildomai prie jau minėto gydymo, jums gali būti paskirti vaistai arba uždrausti vartoti anksčiau vartoti vaistai, kurie gali bloginti padėtį (pvz. raminamieji, migdomieji relaksuojantys raumenis). Turėtumėte atsiminti, kad alkoholio vartojimas taip pat blogina situaciją.

JEI JUMS DIAGNOZUOTAS NUTUKIMO HIPOVENTILIACIJOS SINDROMAS

Nutukimo hipoventiliacijos sindromas yra rimtas susirgimas ir negydomas arba gydomas nesilaikant jums paskirto gydymo plano gali sukelti sunkias komplikacijas.
Jei laikysitės paskirto gydymo:

Palengvės jūsų kvėpavimas ir kraujo dujų apykaita
Išvengsite tokios komplikacijos kaip plaučių hipertenzija
Pakoreguosite savo svorį, jausitės judresnis ir ebergingesnis
Išnyks tokie simptomai, kaip mieguistumas dienos metu, pagerės koncentracija

Jie gydytojas paskyrė CPAP arba BiPAP terapiją
Jie jums paskirta tokia terapija, stenkitės miegoti su aparatu kiekvieną naktį. Pradžioje, gali būti sunku apsiprasti miegoti su kauke, tačiau dažniausiai jau po pirmos savaitės pacientai dėl pagerėjusios savijautos naudoja aparatą be jokio streso.
Jei kartais jums nesiseka „susidraugauti“ su aparatu, aptarkite tai su savo gydytoju arba aparato pardavėju, taip galima lengviau rasti sprendimą ir jums padėti, kad terapija būtų veiksminga.

Jei jums sudarytas svorio korekcijos planas
Svorio korekcija yra viena iš jūsų gydymo dalių. Todėl turėtumėte griežtai laikytis jums paskirto mitybos ir/arba fizinio aktyvumo plano.

NHS galima išvengti, jei nuolatos palaikysite normalų kūno svorį. Visgi, reikėtų pasakyti, kad ne visi antsvorio turintys žmonės suserga šiuo sindromu. Mokslas dar nepaaiškino, kodėl vieni turintys antsvorio suserga, o kiti ne.

Antsvoris yra ne tik šio sindromo, bet ir daugelio kitų ligų bei sutrikimų priežastis. Sveiko gyvenimo būdo įpročiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, sveikas maistas ir saikingas jo kiekis gali padėti išvengti daugelio sutrikimų.

Gydytojas greičiausiai paskirs jums sekantį vizitą (po gydymo plano sudarymo), pvz. po dviejų ar trijų mėnesių, nevenkite apsilankyti pas gydytoją net, jei jaučiatės nepalyginamai geriau, kadangi labai svarbu stebėti jūsų būklę ir gydymo eigą, gydytojas norės atlikti papildomus tyrimus, objektyviai įsitikinti, kad sudarytas gydymo planas yra veiksmingas, priešingu atveju koreguos, papildys arba paskirs kitokį gydymą.