Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
 

Norime supažindinti jus su Miego Apnėjos Sindromu, daugiau Obstrukcine Miego Apnėja, tikimės, kad ši medžiaga suteiks Jums daugiau informacijos apie miego apnėją, norime, kad Jūs geriau pažintumėte savo ligą,  suvoktumėte jos gydymo būtinybę ir galimybes.

Įžanga

Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo ir yra labai svarbus žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai. Miego kokybė ir žmogaus savijauta labai priklauso ne tik nuo bendro miego trukmės, bet ir nuo miego stabilumo, bei jo fazinės sudėties. Yra žnoma daugiau nei 80 miego sutrikimų. Vieną jų čia ir apžvelgsime – tai Miego Apnėjos Sindromas (MAS).

MAS diagnozuojama įvairaus amžiaus grupių žmonėms, dažniau vyrams, nei moterims. MAS moterų ir vyrų santykis yra maždaug 4% moterų ir 8% vyrų. Remiantis įvairiais epidemiologiniais tyrimais, nurodoma, kad MAS gali siekti iki 10% populiacijos.

Amerikiečių duomenimis nuo miego apnėjos kenčia 12 – 18 milijonų amerikiečių. Toks paplitimas beveik prilygsta sergančiųjų Astma ar Diabetu paplitimui.

Jeigu Jus vargina knarkimas arba artimieji pastebėjo, kad Jūsų kvėpavimas miego metu trumpam sustoja, dienos metu jaučiatės mieguisti ir pavargę – tai gali būti miego apnėjos požymiai.

 


KAS YRA MIEGO APNĖJA?

Miego apnėja – tai kvėpavimo sustojimas, pasireiškiantis miego metu ir trunkantis ne mažiau 10-ties sekundžių. Kvėpavimo pauzės kartais gali tęstis ir ilgiau nei minutę bei kartotis kleliasdešimt kartų per valandą. Paprastai normalus kvėpavimas atsistato vėl, dažniausiai lydimas garsaus knarkimo bei nubudimo.

 

MIEGO APNĖJOS TIPAI
Yra skiriami trys miego apnėjos  tipai:

  • Obstrukcinė Miego Apnėja (OMA), nustatoma 84 % sergančiųjų. Apnėja (kvėpavimo sustojimas 10s ir ilgiau)
  • Hipopnėja (50% ar didesnis kvėpavimo srauto sumažėjimas)
    Dažniausiai pasireiškiantis miego apnėjos tipas. Obstrukcinė apnėja diagnozuojama, kuomet miego metu smarkiai atsipalaidavus raumenims, viršutiniai kvėpavimo takų audiniai subliūkšta ir juos uždaro. Žmogus bando įkvėpti (stebimos krūtinės ir pilvo pastangos), tačiau oras nebegali patekti į plaučius.

Apnėjos metu sumažėja deguonies kiekis kraujyje, retėja širdies veikla. Galiausiai, suveikia centrinė nervų sistema ir žmogus nejučia prabunda tam, kad įkvėptų. Tokie prabudimai būna labai trumpi (dar vadinami mikroprabudimais, angl. arousal), žmogus dažniausiai jų neatsimena, tačiau jie suardo miego struktūrą ir „neleidžia“ patekti į gilias, atstatomąsias miego stadijas, todėl dienos metu jaučiamas nuovargis ir mieguistumas.
Kartais kvėpavimas nenutrūksta pilnai, o tik tampa paviršutiniškas, tačiau ir tai sukelia deguonies sumažėjimą kraujyje. Tokie kvėpavimo pokyčiai vadinami hipopnėjomis.

  • Centrinė Miego Apnėja (CMA), nustatoma 3 - 10 % sergančiųjų

Rečiau pasitaikantis apnėjos tipas. Centrine miego apnėja atsiranda, kuomet smegenys nesiunčia signalo įkvėpti. Kvėpavimo takai atviri, tačiau įkvėpimo nėra, diafragma tiesiog netraukia oro į plaučius. CMA pasireiškia maždaug 10% sergančiųjų miego apnėja – kartais viena, kartais kaip mišri kartu su obstrukcine miego apnėja.
Yra daug priežasčių dėl ko pasireiškia CMA. Tai širdies ar kraujotakos sistemos ligos, patirtas insultas ar kitokie smegenų, centrinės nervų sistemos (CNA) pažeidimai

  • Mišri miego apnėja, nustatoma 13 % sergančiųjų. Prasideda kaip centrinė ir pereina į obstrukcinę apnėją

 

 

Sergantieji dažnai pažadinami, todėl retai praleidžia pakankamai laiko gilaus, atstatomojo miego stadijoje; tai sukelia padidintą mieguistumą dienos metu. Toks mieguistumas sukelia nuotaikos ir elgesio problemas, įskaitant depresiją ir toks mieguistumas daugiau nei tris kartus padidina avarijų kelyje ar darbe riziką.

Dažnas deguonies lygio kraujyje kritimas sukelia galvos skausmus, sumažina galimybę susikoncentruoti, tinkamai mąstyti, mokytis ir atsiminti. Deguonies trūkumas ir pablogėjusi miego kokybė skatina streso hormonų išsiskyrimą. Šie hormonai savo ruožtu kelia jūsų kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį bei didina širdies smūgio, insulto, širdies ritmo sutrikimo ir širdies nepakankamumo riziką. Dar daugiau, negydoma miego apnėja gali sukelti metabolizmo pusiausvyros pakitimus, kurie didina nutukimo ir diabeto riziką.

 

Peržiūrėkite video

 

KADA ĮTARTI OBSTRUKCINĘ MIEGO APNĖJĄ?

Jums reiktų pasitarti su gydytoju, jei pasireiškia nors vienas iš žemiau išvardintų požymių:


Nakties metu:

  • Knarkimas
  • Artimųjų pastebėtos kvėpavimo pauzės miego metu
  • Sumažėjęs lytinis potraukis arba impotencija
  • Širdies ritmo sutrikimai


Dienos metu:

  • Padidėjęs mieguistumas
  • Galvos skausmai ryte
  • Aukštas kraujo spaudimas ryte
  • Sutrikusi atmintis, dėmesio koncentracija
  • Nuolatinis nuovargio (neišsimiegojimo) pojūtis
  • Dirglumas ir nuotaikų kaita


Daugiau nei pusei sergančiųjų miego apnėja nėra diagnozuota. Žmonės, sergantys miego apnėja dažnai apskritai nežino, kad jų kvėpavimas sustoja miegant. Jie tik pastebi, kad jaučiasi nepailsėję ir mieguisti visą dieną. Dažniausiai tai pastebi artimieji, girdintys garsų ir dažną knarkimą ir besikartojančias kvėpavimo pauzes.

 


OMA RIZIKOS FAKTORIAI
 

  • Antsvoris – antsvoris ženkliai padidina OMA riziką. Nutukimas didina kaklo apimtį ir mažina viršutinių kvėpavimo takų spindį.
  • Kaklo anatomija – žmonės turintys trumpą ir storą kaklą, dažnai turi ir siauresnius kvėpavimo takus
  • Siauri viršutiniai kvėpavimo takai – jūs galite turėti įgimtus siaurus kvėpavimo takus. Tonzilės ir/arba adenoidai taip pat blokuoja kvėpavimo takus, dažniau vaikams.
  • Lytis – vyrai serga OMA tris kartus dažniau nei moterys. Visgi, rizika moterims padidėja dėl antsvorio, bei per/po menopauzės.
  • Amžius – miego apnėja pasireiškia dažniau vyresnio amžiaus žmonėms.
  • Šeimos istorija – jei šeimoje buvo ar yra sergančiųjų miego apnėja, jums tokia rizika išauga.
  • Alkoholio ir raminančių vaistų vartojimas – šios medžiagos didina raumenų atsipalaidavimą, todėl palengvina audinių subliuškimą kvėpavimo takuose.
  • Rūkymas – rūkaliams padidėja infekcijų rizika ir skysčių susilaikymas viršutinių kvėpavimo takų audiniuose.
  • Jei sergate širdies ligomis, patyrėte insultą, jums išauga centrinės miego apnėjos rizika

 


MIEGO APNĖJOS DIAGNOSTIKA

Pacientai, kuriems šeimos gydytojas įtaria esant miego apnėją, yra siunčiami į miego laboratoriją išsamesnei gydytojo specialisto konsultacijai. Miego laboratorijų Lietuvoje sąrašą rasite straipsnio gale.

Miego laboratorijoje gydytojas specialistas:

  • įvertins Jūsų anatominius duomenis, t.y. ūgį, svorį, bei tokius anatominius kūno požymius, kurie gali būti nusiskundimų priežastimi (pvz.: trumpas, didelės apimties kaklas, trumpas apatinis žandikaulis, iškrypusi nosies pertvara/lūžusi nosis), kitus anatomomorfologinius viršutinių kvėpavimo takų įpatumus.
  • paprašys Jūsų užpildyti keletą anketų ir klausimynų, padedančių įvertinti savijautą, mieguistumą dienos metu, įpročius ir gyvenimo kokybę.
  • paklaus jūsų kiek valandų per naktį miegate, kaip dažnai prabundate naktį ir kiek laiko tokie prabudimai tęsiasi, kiek laiko trunka, kol užmiegate, ar jaučiatės gerai pailsėjęs ryte ir/ar kaip stipriai jaučiatės mieguisti dieną. Gydytojas taip pat paklaus ar turite miego apnėjos simptomų, tokių kaip garsus knarkimas, prunkštimas ar žiopčiojimas, rytiniai galvos skausmai, Taip pat šie klausimai gali būti pateikti jūsų lovos partneriui, nes jūs pats apie juos galite ir nežinoti.
  • įtariant miego apnėją arba kitus miego sutrikimus, kuriems reikia išsamesnio įvertinimo, gydytojas Jums paskirs naktinį miego tyrimą vadinamą polisomnografija.



KAS YRA POLISOMNOGRAFIJA?

Polisomnografija – tai daugelio žmogaus gyvybinių funkcijų registravimas miego metu. Šis tyrimas laikomas „auksiniu standartu“ nustatant OMA ir kitus miego sutrikimus.
Žmogus tiriamas specialiai tam įrengtoje vienvietėje palatoje visą naktį. Ant tam tikrų kūno vietų – galvos, veido, krūtinės, galūnių ir piršto - jums bus prijungti specialūs davikliai ir elektrodai.
Kol jūs miegosite, prietaisai matuos jūsų smegenų veiklą, akių judesius, raumenų veiklą, širdies dažnį ir ritmą, į/iš plaučių patenkantį ir išeinantį orą. Šis testas taip pat tikrina deguonies kiekį jūsų kraujyje.
Polisomnografija yra visiškai neskausminga.


Užregistruotus duomenis peržiūri ir įvertina miego sutrikimų specialistas. Elektroencefalograma parodo kada žmogus užmigo ir prabudo, kiek laiko miegojo, kiek laiko praleido vienoje ar kitoje miego stadijoje, t.y. ar miego struktūra buvo kokybiška.

Pagal gautus srauto ir kvėpavimo pastangų duomenis nustatomi kvėpavimo sutrikimai, t.y. apnėja ir hipopnėja, jos tipai. Elektrokardiogramos duomenys parodo galimai susijusius su kvėpavimo įvykiais (arba nepriklausomus) širdies veiklos sutrikimus (tachikardija, bradikardija, aritmijos, asistolijos).

Diagnozuojant obstrukcinę miego apnėją nustatomas jos sunkumo lygis išvedant apnėjų ir hipopnėjų indeksą (AHI).
AHI yra apnėjų ir hipopnėjų skaičius per valandą.

Žmonės, kurie neserga miego apnėja, taip pat gali turėti natūralias kvėpavimo pauzes, kurios gali tęstis 10 sekundžių ar ilgiau. Taip atsitinka po gilaus įkvėpimo arba atodūsio ir keletas kartų per valandą yra visiškai normalu. Taigi, jei kvėpavimo įvykių yra < 5 per valandą, pacientui miego apnėja nenustatoma.

 

Apnėjos sunkumo lygis pagal AHI:

<5 per valandą

Normalus

Duomenų miego apnėjai nustatyti nepakanka, reikia ieškoti kitų nusiskundimo priežasčių

5 – 15 per valandą

Lengvas

Reikalingas gydymas

15 – 30 per valandą

Vidutinis

Reikalingas gydymas

> 30 per valandą

Sunkus

Reikalingas gydymas

 

Įvertinus ir nustačius specifinius miego sutrikimus, individuliai kiekvienam pacientui skiriamas gydymas. Nustačius papildomus, greta esančius sutrikimus, pacientas nukreipiamas konsultacijai pas atitinkamą specialistą.

 


NEGYDOMOS MIEGO APNĖJOS RIZIKA


Obstrukcinė miego apnėja nėra išgydoma, taikomos terapijos/gydymo tikslas yra palengvinti arba panaikinti ligos simptomus ir sumažinti galimas komplikacijas.
Negydoma miego apnėja yra susijusi su :

  • Hipertenzija (padidntas kraujo spaudimas)
  • Infarkto, insulto rizika
  • Širdies ritmo sutrikimais ir širdies nepakankamumu
  • Metabolizmo pusiausvyros pakitimais su nutukimo ir II tipo diabeto rizika
  • Padidintu dienos mieguistumu ir dėl to išaugančia didele avarijų kelyje ar nelaimingų atsitikimų darbe tikimybe
  • Pablogėjusia darbo kokybe
  • Blogėjančiais šeimos ir socialiniais santykiais
  • Nuolatiniu nuovargiu ir nuotaikos svyravimais su didele depresijos tikimybe

 

OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS GYDYMAS
 

Paskirti gydymą jums gali TIK gydytojas, įvertinęs tyrimų duomenis.

 

Svorio korekcija
Obstrukcinė miego apnėja gali būti susijusi su antsvoriu ar nutukimu, ypač tiems, kuriems miego apnėjos simptomai atsirado priaugus svorio. Tokiems pacientams svorio metimas gali būti labai efektyvus gydymo būdas, jei ne visiškai panaikinantis ligą, tai bent jau palengvinantis ją. Tačiau dažnai dėl apnėjos sukelto nuovargio ir mieguistumo, žmonėms būna sunku prisiversti sportuoti ir judėti, priešingai, energijos trūkumą jie stengiasi kompensuoti dar daugiau valgydami ar vartodami energetinius gėrimus. Dėl šių priežasčių svorio korekcija turėtų būti taikoma kartu su papildoma terapija. Be to, miego apnėja serga ir liekni žmonės, todėl svorio korekcija ne visada išsprendžia problemą.


Pozicinė terapija
Kai kuriems pacientams apnėja pasireiškia tik gulint ant nugaros, tokia obstrukcinė miego apnėja vadinama pozicine. Tokiems pacientams galėtų būti taikoma pozicinė terapija, kuomet miegama gulint ant šono. Pozicinei terapijai taikyti, galima į pižamos ar marškinėlių nugarą įsiūti kietą daiktą (pvz.: teniso kamuoliukas), neleidžiantį Jums atsigulti ant nugaros. Taip pat galima naudoti įtvarus/kuprines.
Venkite prašyti sutuoktinio, kad Jus miegantį kaip nors sukiotų ir stebėtų miegojimo padėtį, leiskite tiek sau, tiek savo artimiesiems miegoti ramiai.

 

Gydymas vaistais
Efektyvaus medikamentinio obstrukcinės miego apnėjos gydymo nėra. Intensyviai reklamuojami nosies purškalai, kamšalai ir lipdukai nepanaikina ir net nepalengvina ligos simptomų.
Be to reiktų žinoti, kad sergant obstrukcine miego apnėja, kai kurių vaistų naudoti negalima. Tai – migdomieji, raminantieji ar kitaip kūno raumenis (tarp jų ir viršutinių kvėpavimo takų audinius) atpalaiduojantys preparatai. Jie tik dar labiau pasunkins miego apnėją, kvėpavimo sustojimai pasidarys dažnesni ir ilgesni. To pasekoje deguonies kiekis kraujyje sumažės iki gyvybei pavojingo lygmens, tačiau smegenys „ilsėsis“ dėl vaistų poveikio ir nepažadins Jūsų įkvėpti.
Atsiminkite, bet kokius vaistinius preparatus, iš jų ir žolinius, Jums gali paskirti tik Jūsų gydytojas.

Burnos korekcijos prietaisai

Burnos korekcijos prietaisai, tai specialūs įtaisai dedami į burną prieš miegą. Jų paskirtis – patraukti apatinį žandikaulį ir liežuvį į priekį, taip padidinant viršutinių kvėpavimo takų spindį ir neleisti subliūkšti audiniams.
Mokslinių tyrimų ir užsienio šalių (ypač Švedijos) duomenimis, tokie korekcijos prietaisai gali būti veiksmingi, jei pagaminti individualiai pagal paciento anatomiją, tačiau dažnai susiduriama su eile komplikacijų, tokių kaip nevalingas seilėtekis, negrįžtamas sąkandžio pasikeitimas, žandikaulio sąnario uždegimas.

Chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas taikomas esant lengvai arba vidutinio sunkumo obstrukcinei miego apnėjai ir tik išskirtiniais atvejais esant sunkiai ligos formai. Tokio gydymo tikslas – padidinti viršutinių kvėpavimo takų ertmes ir sumažinti audinių subliūškimo galimybę. Chirurginio gydymo metodą parenka ausų, nosies ir gerklės gydytojas arba žandikaulių chirurgas po išsamių diagnostinių tyrimų.

Nuolatinio teigiamo slėgio ventiliacija CPAP

Kadangi Obstrukcija atsiranda dėl dalinio ar pilno viršutinių kvėpavimo takų audinių sukritimo miegant, taikomas gydymas, kuris padeda sumažinti obstrukciją ar apsaugo nuo jos atsiradimo. Ventiliacija nuolatinio teigiamo slėgio aparatu CPAP (angl. Continuous possitive airway pressure) yra efektyviausias obstrukcinės miego apnėjos gydymo būdas.

CPAP aparatas naudoja įprastą suspaustą aplinkos orą, pučiamą per nosį ar burną. Oro srovė (arba slėgis) neleidžia palaiko kvėpavimo takus atvirus ir neleidžia jiems subliūkšti miego metu, todėl pacientas gali ramiai kvėpuoti ir miegoti. Slėgis paprastai matuojamas centimetrais vandens stulpelio (cmH2O) ir gali būti nuo 4 iki 20 cmH2O. Slėgis turi būti pakankamas, kad palaikytų kvėpavimo takus atvirus, tačiau ne per didelis, kad neerzintų miegančio paciento. Individualų slėgį nustato gydytojas atlikdamas nuolatinio teigiamo slėgio titravimą.

 

Prisiminkite, kad CPAP ventiliacija – tai mechaninis kvėpavimo takų atvėrimas pastoviu oro srautu. Gydymas taikomas tik miego metu, prietaisas veikia labai tyliai, taigi nei Jūsų, nei Jūsų artimųjų miegas nebus trikdomas. Priešingai, nors miegojimas su kauke gali atrodyti nepatrauklus ar net atgrąsus, taip atrodo tik iš pradžių – dauguma žmonių labai greit (dažniausiai jau po titravimo nakties) pajunta itin teigiamą tokio gydymo poveikį.


 

KAS YRA NUOLATINIO TEIGIAMO SLĖGIO TITRAVIMAS?

Nuolatinio teigiamo slėgio titravimas – procedūra identiška polisomnografijai, tik papildomai ant veido pritvirtinama kaukė ir prijungiamas CPAP aparatas. Titravimas, kaip ir polisomnografija, trunka visą naktį Jums miegant. Procedūros metu, individualiai Jums reguliuojamas pučiamo oro srautas, parenkamas ventiliacijos režimas ir nustatomas tinkamas terapinis slėgis.

CPAP APARATŲ TIPAI

Yra keletas CPAP aparatų tipų, skirtų Obstrukcinės miego apnėjos (OMA) gydymui:

  • CPAP – tai pats paprasčiausias CPAP terapijos režimas. Aparatas visos nakties metu generuoja pastovų, t.y. nekintantį gydytojo nustatytą terapinį slėgį. Pastovus slėgis reiškia, kad tiek įkvepiant, tiek iškvepiant slėgio dydis nekinta.
    APAP (AUTO CPAP) – tai dar viena iš CPAP prietaiso rūšių, skirtų OMA gydymui. Pagrindinis skirtumas nuo įprasto CPAP aparato yra toks, kad APAP aparatas, specialių sudėtingų algoritmų dėka,  automatiškai nustato terapinį slėgį, priklausomai nuo įvykstančių kvėpavimo pauzių pobūdžio (obstrukciniai, centriniai, mišrūs) bei intensyvumo (apnėja/hipopnėja). Jei miego fazėse kvėpavimo pauzių nėra, slėgis sumažinamas, o pasireiškus pirmiems apnėjos formavimosi simptomams slėgis nežymiai pakeliamas.
  • BiPAP/BiLEVEL - dviejų lygių CPAP aparatas - taikomas aukštesnis slėgis įkvėpimo metu ir žemesnis iškvėpimo. dažniausiai skiriamas sunkesnių susirgimų atvejais.

Šiuolaikiniai aparatai atpažįsta daugybę kvėpavimo įvykių, todėl slėgio pritaikymas yra itin tikslus.
Visi šiuolaikiniai aparatai turi įrašomą atmintį ir geba užrgistruoti daugybę įvairių paciento duomenų, kuriuos gydytojas gali peržiūrėti ir išanalizuoti po tam tikro laiko.
Aparatuose taip pat integruota tam tikrų komforto funkcijų, kurios leidžia pacientui kvėpuoti kaip įmanoma natūraliau.

 

 

CPAP KAUKĖS. KOKIĄ PASIRINKTI?
Standartinės CPAP kaukės yra pagamintos iš silikono ar silikono/polikarbonato mišinio, prie veido besiglaudžiantis kraštas gali būti pagamintas iš specialaus gelio, kuris leidžia kaukei gerai ir patogiai priglusti prie veido. Rinkoje egzistuoja daugybė įvairių modelių ir konstrukcijų kaukių, tačiau pagal tai, kokią veido dalį uždengia, CPAP kaukės yra skirstomos į:


Kaukės tipą jums rekomenduos miego laboratorijos gydytojas. Dažniausiai skiriamas nosies kaukės tipas, dėl geresnio slėgio pasiskirstymo, be to, jos užimdamos mažesnį plotą sukuria ir geresnį komfortą miego metu – patogiau pritaikyti, lengviau vartytis ir miegoti ant šono.
Minimalaus kontakto kaukės yra vienas iš nosies kaukės atitikmenų, tačiau esant aukštesniems slėgiams, ne visi toleruoja oro srautą tiesiogiai į nosies šnerves.
Veido kaukės skiriamos rečiau, tačiau neišvengiamos, jei yra apsunkintas nosies praeinamumas, pacientas turi iškrypusią pertvarą, kvėpuoja per burną nepaisant gaunamo slėgio, turi prastą dentalinę būklę, ar dėl kitų anatominių įpatumų
Aparato pardavėjas padės jums išsirinkti pačią geriausią ir jums tinkamiausią kaukę.


CPAP APARATO PRIEDAI


Oro srauto drėkintuvai
Vienas iš populiariausių CPAP aparato priedų yra drėkintuvas.
Kaip jau žinote, CPAP aparatas naudoja patalpos orą. Šaltuoju metų laiku dėl patalpų šildymo sumažėja santykinė oro drėgmė. Sausas oras, patenkantis į kvėpavimo takus gali dirginti gleivinę.
Drėkintuvas jums būtinas jeigu:

  • Miego metu sušąlate dėl pučiamo oro;
  • Ryte jaučiamas nemalonus nosies gleivinės išsausėjimas;
  • Po aparato naudojimo pasireiškia sloga ir čiaudulys.

Norint išvengti šių nemalonių pojūčių ir suteikti didesnį komfortą, galite naudoti oro srauto drėkintuvą. Drėkintuvas sudrėkina ir pašildo pučiamą orą, todėl terapija tampa komfortiškesnė.
Šiuolaikiniai aparatai sujungti su drėkintuvu geba išmatuoti aplinkos temperatūrą ir santykinį drėgnumą ir patiekti optimalią drėgmę į kvėpavimo takus.
Kai kurie drėkintuvai turi ir šildomą kvėpavimo kontūrą.

Papildomas maitinimo šaltinis

Paprastai CPAP aparatai maitinami elektra. Tačiau, jei Jūsų gyvenamoje vietovėje pasitaiko dažnų elektros tiekimo trikdžių arba Jūs dažnai keliaujate, arba mėgstate žvejoti, iškylauti gamtoje su nakvyne, dirbate tolimųjų reisų vairuotoju, galite naudoti įkraunamas baterijas. Jei Jums miegant staiga dingtų elektra, aparatas būtų maitinamas baterijomis ir terapija nenutrūktų. Paprastai baterija gali veikti >8 valandas, po to jas reikia įkrauti iš elektros tinklo.
Beveik visi CPAP aparatai gali būti maitinami ir nuo automobilio tinklo.
Prieš įsigydami CPAP aparatą, pasiteiraukite ar norimas aparatas suteikia aukščiau išvardintas galimybes.

 

LEISKITE SAU IŠSIMIEGOTI IR SUSIGRĄŽINTI
SVEIKATĄ BEI GYVENIMO DŽIAUGSMĄ!

 

Naudota literatūra:

LSMUL KK PIK Informacinis leidinys pacientams „Obstrukcinė miego apnėja“, Kaunas 2011, ISBN 978-9955-9946-6-4 S. Miliauskas. Kvėpavimo sutrikimų miego metu diagnostika ir gydymas. KMU leidykla, Kaunas 2007
V. Liesienė „Miego medicina“, Kaunas

© Straipsnį parengė UAB Sorimpeksas. Jo struktūra ir kompozicija priklauso UAB Sorimpeksas. Visos teisės saugomos

 

Miego tyrimus atliekančios laboratorijos Lietuvoje:
LSMU Kauno klinikos Miego laboratorija
LSMU Kauno klinikos Vaikų ligų klinika
Respublikinė Kauno ligoninė
VUL Santaros klinikos
Respublikinė Klaipėdos ligoninė
LSMU Neuromokslų Institutas Palangos klinika
Medicinos centras "Neuromeda"

 

 

Susiję straipsniai:
Lietuvos obstrukcinės miego apnėjos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos

 

Susiję produktai:
Kvėpavimo terapijos aparatai CPAP
Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai DPV

Deguonies koncentratoriai
Pulso oksimetrai