Į skaitytojų klausimus atsako
Kardiologas, medicinos mokslų daktaras Virgilijus Grinius
Padidėjęs kraujospūdis – pavojinga liga, kurią galima kontroliuoti
Pirminė arterinė hipertenzija arba anksčiau vadinta padidėjusio kraujo spaudimo liga arba dar kitaip hipertonine liga yra labai paplitusi ir pavojinga liga, kuriai visuomenė, patys ligoniai kartais ir medikai, skiria per mažai dėmesio. Todėl norėtųsi akcentuoti svarbiausius dalykus, kuriuos žinodami, Jūs galėtumėte išvengti kraujospūdžio padidėjimo, jo komplikacijų, o jei jis jau yra didesnis, mokėtumėte jį reguliuoti.
Kodėl kraujo spaudimas didėja?
Ats.: Kraujo spaudimas didėja dėl daugelio priežasčių. Tai paveldėjimas, nuolatiniai stresai, nutukimas, sūraus bei riebaus maisto vartojimas, nejudrumas, kraujagyslių aterosklerozė ir kt. Dažniausiai tai visuma faktorių, kurie sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Kraujospūdis didėja ir esant kitoms ligoms pvz.: inkstų, skydliaukės ir pan., bet tai sudaro tik apie 5% visų kraujospūdžio padidėjimo atvejų ir vadinama antrine hipertenzija.
Ar daug žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą?
Ats.: Taip, labai daug. Tiriant dideles gyventojų grupes nustatyta, kad net 30-35% suaugusių 25-65 metų amžiaus žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą. Bet dar blogiau, kad net 35% iš jų apie tai nežino, apie 35 - 40% žino, bet nesigydo, 20 - 25% gydosi, bet nepakankamai, o teisingai ir efektyviai gydosi tik apie 5 - 7%, turinčių padidėjusį kraujospūdį.
Kokios yra kraujo spaudimo normos?
Ats.: Jei spaudimas yra tarp 90/60 ir 130/85 mmHg, tai norma. Jei 130/85 - 140/90 tai ribinis spaudimas dar vadinamas “aukštas-normalus”, jei 140/90 - 160/100 lengvo laipsnio padidėjimas, jei 160/100 - 180/110 vidutinio laipsnio, jei 180/110 - 210/120 sunkaus laipsnio, jei virš 210/120 labai sunkaus laipsnio.
Ką daryti, jei kraujo spaudimas yra padidėjęs?
Ats.: Esant padidėjusiam kraujo spaudimui visų pirma būtina:
1 - kontroliuoti , t.y. matuoti. Geriausiai būtų įsigyti nuosavą kraujo spaudimo matavimo aparatą, matuoti spaudimą bent du kartus per dieną ryte ir vakare, duomenis užsirašyti, po to parodyti gydytojui.
2 – taisyklingai maitintis, t.y. vartoti kuo mažiau riebių ir sūrių produktų; maitintis 4 kartus per dieną, porcijas išdėstyti taip, kad 60-70 proc. maisto tektų pirmai dienos pusei ir tik 30-40 proc. – antrai.
3 – laikytis darbo ir poilsio režimo, t.y. po darbo ir savaitgaliais pailsėti, išmiegoti 7- 8val.
4 – vartoti vaistus. Vaistus reikėtų vartoti tik pagal gydytojo nurodymą ir kraujo spaudimo dydį. Kiekvienam žmogui gali būti rekomenduota palaikyti truputį skirtingą kraujo spaudimą, ypač sistemingo gydymo pradžioje, nes tai labai priklauso nuo to ar anksčiau spaudimas buvo padidėjęs ar normalus. Pavyzdžiui, jei Jūsų spaudimas būdavo apie 180/110 mmHg ir tai tęsėsi ilgai (metais), tai jį greitai sumažinti iki “standartinio” normalaus 120/80mmHg negalima, nes tada Jūs jaustumėte didelį silpnumą, galvos svaigimą. Todėl tuo atveju reiktų iš pradžių stengtis kraujo spaudimą palaikyti apie 155/90 -160/95 mmHg ir tik vėliau bandyti mažinti iki tikslinio spaudimo 140/90 mmHg ir dar šiek tiek mažesnio. Jokiu būdu negalima “palikti” ir negydyti aukšto kraujospūdžio, net jei ir nejaučiate jokių simptomų, nes jis dažnai sukelia tokias pavojingas komplikacijas kaip insultas bei infarktas.
Kaip maitintis?
Ats.: Esant padidėjusiam kraujo spaudimui negalima gerti labai daug skysčių, nerekomenduojamas sūrus, aštrus, riebus, rūkytas maistas, rūkymas. Stenkitės maitintis neriebiu pienišku ir augaliniu maistu, vaisiais, daržovėmiss, vartokite ne sviestą ir lašinius, bet augalinį aliejų, turintį mažiau riebalų.
Galima kavos ar ne?
Ats.: Netinka piknaudžiauti kava ir nuolatos vartoti po 3-5 puodelius per dieną. Dažniausiai vienas puodelis kavos kraujo spaudimo labai nepadidina, bet kava veikia kiekvieną skirtingai, todėl Jūs galėtumėte stebėti kaip Jus veikia kava - pasimatuokite spaudimą ir išgerę kavos, maždaug po pusės valandos pasimatuokite dar kartą. Jei jis pakils virš 15-20mmHg tai mažinkite kavos stiprumą ir kiekį arba iš viso jos atsisakykite. Beje, stipri arbata gali ne mažiau padidinti spaudimą, nei kava.
Kaip matuotis spaudimą?
Ats.: Neįmanoma nuolatos palaikyti stabilų kraujo spaudimo dydį jei nemokėsite jo matuotis. Geriausiai matuotis bent du kartus per dieną prieš geriant įprastinius vaistus. Rezultatus užsirašykite tam skirtame sąsiuvinyje ar lape. Tada akivaizdžiai ir patys matysite kraujospūdžio svyravimus ir galėsite parodyti gydytojui.
Išmokti matuotis spaudimą visai nesunku. Reikia apsukti rankos žąstą (tarp peties ir alkūnės) aparato manžete taip, kad žarnelės būtų ties vidiniu žąsto paviršiumi, o apatinis jos kraštas apie 1.5 cm virš alkūnės sulenkimo.
Su gumine kriauše reikia pripūsti oro tiek, kad skalės rodyklė rodytų 200. Jei žinote, kad spaudimas būna virš 200, reikia pripūsti daugiau - iki 220, t.y per 20 mmHg daugiau negu tikitės rasti; pripūtus neturi girdėtis jokio pulsavimo. Tada pridėjus klausymo prietaiso (stetoskopo) platųjį galą prie rankos alkūnės sulenkimo, labai iš lėto (2 mmHg per sekundę greičiu - per vieną mažąją skalės padalą) reikia išleisti orą ir klausytis, kada išgirsite pirmąjį pulso tvinksnį - tai bus sistolinis arba “viršutinis” kraujo spaudimas. Toliau, iš lėto išleidžiant orą girdėsis plakimas, o tada kai bus paskutinis tvinksnis tai bus - diastolinis arba “apatinis” kraujo spaudimas. Keletą kartų pasipraktikavę nesunkiai išmoksite sau ir artimiesiems pamatuoti kraujo spaudimą. Tik tada galėsite teisingai gydytis.
Kaip vartoti vaistus?
Ats.: Pagal gydytojo rekomendacijas, kraujo spaudimo dydį jį nuolat matuojant. Per pastaruosius 5 metus buvo sukurta daug naujų vaistų, kurie gerai mažina kraujo spaudimą, veikia ilgalaikiai, juos patogu vartoti pvz.: tik 2 ar 1 kartą per dieną, jie beveik nesukelia pašalinių reiškinių ar jų būna nedaug. Apie galimus pašalinius reiškinius gydytojas perspėja iš anksto.
Kai kuriuos iš šiuolaikinių vaistų ir jų galimus šalutinius poveikius čia paminėsime. Visi minimi vaistai plačiai taikomi klinikinėje praktikoje, ilgalaikio veikimo. Jų pašaliniai reiškiniai reti.
Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)
Ats.: Tai nauja ir labai efektyviai kraujospūdį mažinanti vaistų grupė. Jie blokuoja kraujagyslėse tam tikras daleles-receptorius ir sąlygoja kraujo spaudimo mažėjimą. Beveik nesukelia pašalinių poveikių – tai mesar, diovan, atacand, teveten, lozap, lorista, pritor, micardis, aprovel.
Kalcio kanalų blokatoriai – amlodipinas (norvasc, agen, tenox), lerkapinas, nifedipinas, diltiazemas (altiazemas, cardil), verapamilis (izoptinas, finoptinas). Šie vaistai greta gerojo kraujospūdžio mažinančio poveikio kartais gali sukelti pašalinį poveikį – kojų, ypač kulkšnelių, pabrinkimą, o pastarieji 2 (diltiazemas ir verapamilis) – širdies ritmo suretėjimą.
AKF inhibitoriai – prestarium, zofistar, accupro, ramiprilis (cardace, ramicor), enalaprilis (berlipril, enap, enahexal, invoril, ednyt), lizinoprilis, monoprilis, spiraprilis (quadroprilis), trandolaprilis gali sukelti sausą kosulį, padidinti kalio kiekį kraujyje.
Beta blokatoriai – nebilet, betalok-zok, metoprololis (corvitol), atenololis gali (mažau nei 50 kartų per minutę) suretinti pulsą.
Diuretikai (varantys šlapimą) – gali išvaryti per didelį skysčio kiekį, o tuo pačiu ir kalį, todėl periodiškai reikia atlikti kalio tyrimą ar papildyti gydymą kalio preparatais.
Imidazolilio receptorių blokatoriai – tenaxum, moksonidinas, physiotens, gali sukelti burnos džiūvimą.
Alfa receptorių blokatoriai – doxazosin (cardura, kamiren, zoxon) gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą staiga atsistojus.
Reikia atsiminti, kad paminėti pašaliniai reiškiniai pasitaiko gana retai – tik apie 1-10 proc. atvejų. Vartojant vaistus reikia atkreipti dėmesį ar nėra paminėtų šalutinių poveikių. Jei atsiranda toks įtarimas, pasitarkite su gydytoju ką toliau daryti – sumažinti dozę ar visai nutraukti vartojimą. Jei bent vienam vaistui iš tos pačios grupės vaistų jau pasireiškė pašalinis poveikis, tai geriau tos grupės vaistų nebenaudoti.
Taigi, kontroliuodami kraujo spaudimą, vartodami šiuolaikinius vaistus, nuolat konsultuodamiesi su gydytoju, jūs galėsite kontroliuoti kraujo spaudimą ir išvengti komplikacijų.
Į skaitytojų klausimus atsakė
KARDIOLOGAS, medicinos mokslų daktaras Virgilijus Grinius, turintis 29 metų profesinę patirtį.
Konsultuoja sergančius širdies ligomis:
Atliekami tyrimai:
Platesnė informacija:
tel. +370 37 392777.
www.kardiologas.lt
