VISKAS APIE KORONAROGRAFIJĄ

KAUNAS, 2002
Parengė BIRUTĖ RAITELAITYTĖ

ĮVADAS

Straipsnis “Viskas apie koronarografiją” yra skirtas žmonėms, kuriems ruošiamasi atlikti koronarografiją bei jų šeimos nariams. Prašome atidžiai perskaityti šį bukletą. Jeigu Jums reikės papildomos informacijos, paklauskite apie tai savo palatos gydytojo ar slaugytojos.

KAS TAI YRA KORONAROGRAFIJA?

Koronarografija yra specialus Jūsų širdies (vainikinių) arterijų rentgenologinis tyrimas, leidžiantis nustatyti, ar Jūsų vainikinės arterijos yra susiaurėję ar užsikimšę. Tai yra svarbus tyrimas, kuris yra naudojamas tuomet, kai Jūsų gydytojas įtaria ar žino, kad jūs sergate koronarine širdies liga. Tyrimas atliekamas vietiškai nuskausminus tą sritį, per kurią įvedamas ilgas plonas vamzdelis (kateteris). Kateteris yra įvedamas per šlaunies (a.femoralis) ar rankos (a.brachialis, a.radialis) arterijas. Kateteris yra stumiamas arterijomis link širdies tol, kol pasiekia širdies vainikinių arterijų žiotis. Pasiekus jas yra suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri rentgeno spindulių pagalba leidžia pamatyti Jūsų vainikinių arterijų būklę. Suleidus kontrastinę medžiagą padaromas vaizdo įrašas. Ši procedūra plačiau aprašyta skyriuje „KORONAROGRAFIJA“.

KAS YRA KORONARINĖ ŠIRDIES LIGA?

	Koronarinė širdies liga yra vainikinių arterijų liga. Jūsų širdis turi dvi pagrindines vainikines arterijas: dešiniąją ir kairiąją. Kairioji vainikinė arterija prasideda kamienu, kuris skyla į dvi šakas: priekinę nusileidžiančiąją ir gaubiančiąją. Šios šakos aprūpina deguonimi priekinę, kairiąją, šoninę ir užpakalinę širdies sieneles. Dešinioji vainikinė arterija aprūpina dešiniąją ir apatinę sieneles. Jūsų vainikinės arterijos labai svarbios, nes jos aprūpina širdies raumenį krauju prisotintu deguonimi. Kraujas, patenkantis į širdies raumenį, yra tarytum Jūsų širdies maisto medžiagos.
	Kai riebalinės nuosėdos pradeda kauptis arterijų viduje, jos tampa siauresnės ir praleidžia mažiau kraujo pratekėti pro jas. Tuomet gali atsirasti skausmas krūtinėje (krūtinės angina) arba išsivystyti miokardo infarktas.
	Krūtinės angina paprastai atsiranda tuomet, kai širdis turi dirbti sunkiau nei įprastai, tai yra atliekant fizinius pratimus ar veikiant emocijoms. Širdies dalis, kurią aprūpina susiaurėjusi arterija, negali gauti pakankamai deguonies, ir to rezultate atsiranda skausmas krūtinėje. Miokardo infarkto metu susiaurėjusi arterija staiga visiškai užsikiša, nes susiformuoja trombas (krešulys) susiaurėjimo vietoje. Širdies raumens dalis, kurią aprūpina ta arterija, visai negauna deguonies ir gali ilgam laikui būti pažeista, jeigu kraujo srovė greitai nebus atstatyta.

Norint gydyti krūtinės anginą ir stengtis užkirsti kelią miokardo infarktui, yra naudinga žinoti, kurioje vietoje ir kiek daug yra susiaurėjusios Jūsų vainikinės arterijos. Jūsų gydytojas tuomet gali parinkti tinkamiausią gydymą.

KODĖL YRA ATLIEKAMA KORONAROGRAFIJA?

Yra kelios priežastys, dėl kurių Jums galbūt reikės atlikti koronarografiją:

• Jums gali skaudėti krūtinę, ir Jūsų gydytojas įtaria, kad tą skausmą sukelia susiaurėjusios vainikinės arterijos.
• Jūs turite aiškią krūtinės anginą ir reikia įvertinti Jūsų vainikinių arterijų susiaurėjimo laipsnį, norint pamatyti ar Jums yra reikalinga tokia procedūra, kaip angioplastika arba širdies operacija, kad galima būtų palengvinti ligos simptomus.
• Jums buvo įtartas ar nustatytas miokardo infarktas. Jeigu jums buvo skirtas gydymas, kad ištirpinti trombą, užkimšusį Jūsų vainikinę arteriją, arba Jums nepraeina skausmas krūtinėje, arba fizinio krūvio patikrinimo rezultatai nurodo, kad Jums reikia tolesnio tyrimo, Jūsų gydytojui reikės išsamios informacijos apie Jūsų širdį ir jos vainikines arterijas.

KOKIA YRA RIZIKA?

Kaip ir daugelio medicininių tyrimų, koronarografijos metu yra tam tikras rizikos laipsnis, tačiau rimtos problemos iškyla labai retai. Daugumai pacientų neiškyla jokių problemų ir tyrimo nauda nusveria galimą tyrimo riziką. Jūs su savo gydytoju turėtumėte aptarti visas galimas problemas.

PASIRUOŠIMAS KORONAROGRAFIJAI

Tai yra įprasta procedūra:

• Prieš Jums atvykstant į ligoninę, Jūsų gydytojas gali atlikti Jums šiuos tyrimus: kraujo tyrimai, elektrokardiograma (EKG), fizinio krūvio testas ir krūtinės ląstos rentgenograma.
• Įprastai Jūs būsite stacionarizuotas vieną dieną prieš koronarografiją ir Jums reikės pasilikti dar vieną dieną po jos ar net ir ilgiau ligoninėje. Jūs būsite prašomas nieko nevalgyti šešias valandas prieš tyrimą.
• Kai būsite paguldytas į ligoninę, gydytojas Jums paaiškins procedūrą, atsakys į visus Jums ar Jūsų šeimos nariams iškilusius klausimus. Jūsų paprašys pasirašyti formą, reiškiančią sutikimą procedūros atlikimui.
• Jums nuskus plaukus toje vietoje, kurioje bus įvedamas kateteris. Jūsų paprašys apsivilkti ligoninės drabužiais. Daugeliui žmonių puse valandos prieš tyrimą yra suleidžiami raminamieji vaistai, kurie padeda atsipalaiduoti. Tačiau Jūs nemiegosite procedūros metu.

KORONAROGRAFIJA

Didesnis kontrastinės medžiagos kiekis yra suleidžiamas tuomet, jeigu yra tiriamas širdies raumuo. Iš pradžių tai gali sukelti šilumos pojūtį viršutinėje krūtinės dalyje, po to visame kūne. Šis jausmas trunka apie 10-15 sekundžių. Šiuolaikinės nejoninės kontrastinės medžiagos dar labiau mažina šiuos nemalonius pojūčius. 

Visas tyrimas trunka apie 30-40 minučių. Kateteris ištraukiamas ir užspaudžiama ta vieta, į kurią buvo įvestas kateteris. Gydytojas laikys užspaudęs įdūrimo vietą 5-10 minučių, kol sustabdys kraujavimą. Po to ant tos vietos bus uždedamas smėlio maišelis, kurį reikės laikyti 6 valandas. Po 6 valandų galėsite nuimti smėlio maišelį, bet dar negalėsite keltis ir lankstyti tos kojos dar kelias valandas. Jeigu pajaustumėte, kad toje vietoje, kur buvo įvestas kateteris kraujuoja (t.y. jausite atsiradusią šilumą, šlapumo jausmą), nedelsiant reikia pranešti gydytojui ar slaugos personalui apie atsiradusius pojūčius. Labai svarbu yra pranešti dėl to, kad yra pavojus netekti didelio kraujo kiekio per gana trumpą laiką. Dėl to stenkitės kojos nelankstyti ir pirmas 6 valandas gulėti tik ant nugaros. Po 6 valandų patartina gulėti dar ant nugaros ir nelankstyti kojos, tačiau galite truputį pasiversti ant priešingos kūno pusės, nei kad buvo įvestas zondas per tą pusę. Svarbu, kad nebūtų įtempti raumenys tos kojos, per kurią buvo vedamas kateteris.

 KAS BUS PO TO?

Jūsų gydytojas paaiškins tyrimo rezultatus kitą dieną po tyrimo. Informacija apie širdį ir vainikines arterijas bus panaudojama apsprendžiant tolesnį gydymą. Žemiau pateikti paveikslėliai padės Jūsų gydytojui Jums paaiškinti gautus rezultatus.

KORONARINĖS ŠIRDIES LIGOS GYDYMO BŪDAI

Priklausomai nuo to, kiek yra pažeistos jūsų vainikinės arterijos priklausys ir jų gydymo būdas. Į koronarinės širdies ligos gydymą įeina mažiausiai vienas iš žemiau išvardintų punktų:

• Vaistai – gali sulėtinti širdies ritmą, praplėsti kraujagysles, sumažinti kraujo spaudimą, panaikinti atsiradusį krūtinės anginos skausmą. Tai sumažina širdies apkrovimą ir kai kuriais atvejais tai yra vienintelis reikalingas gydymas.
• Koronarinė angioplastika – pagerina kraujo pratekėjimą širdies vainikinėmis arterijomis, atliekant specialų vainikinių arterijų praplėtimą susiaurėjusioje vietoje. Procedūra panaši į koronarografiją.
• Širdies operacija (aortos-vainikinių arterijų jungčių operacija) – sveika kraujagyslės dalis paimama iš krūtinės ar kojos ir prisiuvama prie vainikinės arterijos už jos nesveikosios dalies. Tuomet kraujas gali apeiti susiaurėjimą.

KAIP JŪS GALITE SAU PADĖTI?

Yra svarbu suvokti, kad reikia stengtis užkirsti kelią tolesnės ligos vystymuisi ir dėti pastangas nugalėti ligą sukeliančius “rizikos faktorius”. Pradėti sveikai gyventi yra naudinga kiekvienam, ne tik tiems, kurie žino, kad serga koronarine širdies liga.

• Meskite rūkyti. Rūkymas sumažina deguonies kiekį kraujyje bei pažeidžia ir susilpnina arterijų sieneles. Metimas rūkyti yra vienas iš svarbiausių dalykų, norint sumažinti Jūsų riziką susirgti koronarine širdies liga ar sumažinti jos progresavimą. Kaip mesti rūkyti? Jei Jūs rūkote seniai ir gausiai, nepatartina mesti staiga. Pradėkite palaipsniui, po truputį mažindami cigarečių skaičių, atsisakydami rytinio rūkymo, rūkymo “ant tuščios”, nevalgius, stenkitės kuo mažiau traukti į plaučius, užsidekite ne iš karto, surūkykite ne visą cigaretę, pereidami prie vis lengvesnių, kuriose nikotino ir dervų kiekis yra mažiausias (šiuos skaičius rasite ant pakelio). Be to, verta paskaičiuoti, kaip pastovus cigarečių pirkimas atsiliepia Jūsų šeimos biudžetui. Mesti rūkyti bus lengviau, jei tai susiesite su kokia nors Jums svarbia data ar įvykiu, jeigu sutarsite mesti kartu su draugu, šeimos nariu, kolega, susilažinsite. Yra įvairių rūkymo metimo būdų, gydomųjų priemonių, specialios kramtomosios gumos, įvairaus stiprumo ant odos klijuojamų lipdukų. Jie padeda išvengti rūkymo nutraukimo simptomų, kompensuoja nikotino poreikį organizme. Jeigu visiškai nepajėgiate mesti, pabandykite pereiti prie pypkės – ji kiek mažiau kenksminga, tačiau per ilgesnį laiką gali sukelti lūpos ar liežuvio vėžį. Jeigu nesiseka, pasitarkite su savo gydytoju. Jeigu Jūs esate senyvo amžiaus ir nepertraukiamas rūkymo stažas didelis, staigus rūkymo nutraukimas gali pabloginti Jūsų būklę. Seniems žmonėms pasitaiko smegenų ląstelių veiklos sutrikimų, Alzheimerio ligos paūmėjimas. Todėl reikia pasitarti su gydytoju ir bandyti mesti labai atsargiai ir iš lėto.
• Vartokite mažiau riebalų. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų vartojimas. Jie gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra pagrindinė priežastis, leidžianti atsirasti nuosėdoms, kurios renkasi ant arterijų sienelių ir sukelia ligą. Sveikai maitinantis Jūs galite sumažinti cholesterolio kiekį. Valgykite daugiau daržovių, vaisių ir grūdų, daugiau žuvies, paukštienos ir liesos mėsos. Stenkitės atsisakyti riebaus maisto.
• Reguliariai mankštinkitės ir palaikykite normalų kūno svorį. Fizinių pratimų stoka ir viršsvoris yra koronarinės ligos rizikos faktoriai. Reguliari mankšta gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, kraujo spaudimą, sureguliuoti kūno svorį. Jūsų gydytojas gali padėti pasirinkti Jums tinkamiausią mankštą.
• Kontroliuokite kraujo spaudimą. Aukštas kraujo spaudimas apsunkina Jūsų širdies darbą ir pagreitina koronarinės širdies ligos procesą. Pastoviai tikrinkite savo kraujo spaudimą. Jeigu Jūs turite aukštą kraujo spaudimą, laikykitės gydytojo patarimų dėl maitinimosi ir mankštos bei vartokite Jums išrašytus vaistus. Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį? Prieš tai Jūs turite nerūkyti, būti pailsėjęs bent 5, o dar geriau 10-15 minučių, nevartojęs kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje). Kraujospūdžio matavimo aparatas susideda iš trijų dalių: manometro su padalomis, manžetės su kriauše orui pripūsti, stetoskopo (juo išklausomi tekančio kraujo garsai arterijoje). Aparato manžetė turi būti tinkamo pločio. Ji apvyniojama aplink žastą (jos apatinis kraštas turi būti 1-2 cm virš alkūnės linkio) ir užfiksuojama.
• Stetoskopo galvutė dedama alkūnės linkyje virš arterijos.
• Į manžetę pučiamas oras tol, kol arterijoje visiškai sustabdoma kraujo tėkmė (išnyksta pulsas). Tuomet spaudimas manžetėje viršija spaudimą arterijoje.
• Toliau lėtai iš manžetės oras išleidžiamas, stebint manometro parodymus ir klausantis stetoskopu kraujo pulsavimo garsų.
• Išgirdus pirmuosius garsus (kai arterijoje pradeda tekėti kraujas) – manometro parodymas atitinka sistolinį spaudimą, o ties riba, kai garsai visiškai išnyksta (kraujo srovė tampa normali) – diastolinį spaudimą. Nepatyrusiems matuotojams gali pasitaikyti matavimo klaidų. Geriausia, kad pirmą kartą tai atliktumėte gydytojo ar slaugytojos priežiūroje. Atsineškite savo matavimo aparatą ir pasitikrinkite įgūdžius medikams padedant.

Yra ir visiškai automatizuotų elektroninių kraujospūdžio matuoklių. Jie naudoja šiuolaikinius „intelektualius“ manžetės pripūtimo ir kraujospūdžio matavimo algoritmus, kurie leidžia apsieiti be stetoskopo.

Paprastai kraujospūdis šiek tiek didesnis dešinėje rankoje (skirtumas iki 10 mmHg), kairiarankiams gali būti didesnis kairėje. Matuoti reikėtų porą kartų per dieną, visuomet toje pačioje rankoje: ryte tik pabudus (bazinis kraujospūdis) ir vakare po darbo dienos.

Suaugusiųjų kraujospūdžio klasifikacija:

Neženklų kraujospūdžio padidėjimą galima pradėti mažinti be vaistų:

• Mažinant kūno masę,
• Metus rūkyti,
• Reguliariai mankštinantis,
• Sumažinus druskos ir sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų kiekį maiste,
• Mėsos patiekalus keičiant žuvimi;
• Valgant daug žalių daržovių, vaisių, ypač turtingų kalio;
• Atsisakant alkoholio ar jį maksimaliai apribojant;
• Išmokus atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose.

Kai kraujospūdis aukštas, būtinai paskiriami vaistai.