Šis straipsnis skirtas pacientams, suteikti informacijos apie vainikinių arterijų ligos gydymo galimybes.
Vien šia informacija remtis negalima, būtina kreiptis į gydytoją. Tik gydytojas gali diagnozuoti Jūsų sveikatos sutrikimą ir nustatyti, koks gydymas Jums geriausiai tinka.

JŪSŲ ŠIRDIS
Jūsų širdis yra raumuo, pumpuojantis kraują visame organizme. Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas, kurie reikalingi tinkamai organizmo veiklai atlikti. Širdies tinkamai veiklai taip pat reikalingas nuolatinis deguonies prisotinto kraujo tiekimas.

Širdžiai kraują tiekiančios kraujagyslės yra vadinamos vainikinėmis arterijomis. Jeigu šios arterijos užkemšamos arba susiaurėja, paprastai reikalingas gydymas kraujo tėkmei ir deguonies tiekimui į širdį atkurti.


VAINIKINIŲ ARTERIJŲ LIGA

Vainikinių arterijų liga susergama, kai arterijų viduje kaupiasi riebalinių nuosėdų sankaupos, vadinamos kalkių plokštelėmis, o šis procesas – ateroskleroze. Dėl šių plokštelių nuosėdų arterijų vidus gali susiaurėti, todėl sumažėja kraujo ir deguonies tiekimas. Kai širdį aprūpinančiose arterijose pasireiškia aterosklerozė, ši būklė vadinama vainikinių širdies arterijų liga (koronarine širdies liga). Kai tai pasireiškia arterijose, tiekiančiose deguonies prisotintą kraują rankoms ir kojoms, tai vadinama periferine arterijų liga. Sumažėjusi kraujo tėkmė į širdį gali sukelti skausmą krūtinėje (vadinamąją krūtinės anginą) ir rankų bei pečių tirpimą. Tam tikrais atvejais, kai kalkių plokštelė suardoma ar plyšta (5 pav.), tai gali sukelti miokardo infarktą (širdies smūgį).

RIZIKOS VEIKSNIAI
Keli veiksniai gali padidinti vainikinių arterijų ligos riziką. Kuo daugiau rizikos veiksnių turite, tuo didesnė Jūsų rizika susirgti koronarine širdies liga.
Tam tikrų rizikos veiksnių negalite kontroliuoti, pavyzdžiui, savo amžiaus, lyties ir šeimos istorijos. Kiti rizikos veiksniai gali būti pašalinti ir sumažinti riziką susirgti koronarine širdies liga. Šie rizikos veiksniai yra rūkymas, diabetas, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas.

Jūsų gydytojas gali rekomenduoti sveiką mitybą, nevartoti tabako gaminių, daugiau judėti ir vengti streso.

Jūsų gydytojas gali rekomenduoti sveiką mitybą, nevartoti tabako gaminių, daugiau judėti ir vengti streso. VAINIKINIŲ ARTERIJŲ LIGOS RIZIKOS VEIKSNIAI Aukštas kraujospūdis (taip pat vadinama hipertenzija Didelis cholesterolio kiekis Diabetas Nutukimas Rūkymas Fizinio aktyvumo trūkumas Vyresnis kaip 65 metų amžius Šeimos nariai sirgę vainikinių arterijų liga

DIAGNOZĖ
Nustatydamas diagnozę, Jūsų gydytojas atsižvelgs į esamus simptomus, buvusią sveikatos istoriją ir rizikos veiksnius.
Prieš nustatant gydymo planą, gydytojas atliks tam tikrus pradinius tyrimus, pavyzdžiui, kraujo tyrimą ir galimai krūtinės ląstos rentgenogramą.
Elektrokardiograma (EKG), kai užrašomas Jūsų širdies elektrinis aktyvumas esant ramybės būsenai, bet tik pagal ją negalima nustatyti, ar sergate vainikinių arterijų liga, ar krūtinės angina. Bus pasirinkti kiti tyrimai išsiaiškinti, ar širdis veikia tinkamai ir ar yra kraujo tiekimo sutrikimų.

Jūsų gali paprašyti atlikti:

• Echokardiogramą (ECHO) ultragarsiniam širdies raumens pumpavimo funkcijos ir širdies vožtuvų tyrimui
• Fizinio krūvio tyrimą, kurio metu atliekant fizinius pratimus registruojama širdies veikla EKG
• Perfuzijos tyrimą – tai alternatyvus krūvio tyrimas, kuriam bus naudojama magnetinio rezonanso tomografas (MRT) ar radionuklidinė technologija

KOMPIUTERINĖ TOMOGRAFIJA (KT). KORONARINĖ ANGIOGRAFIJA
KT tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar vainikinėse arterijose yra kalkių plokštelių. Tada seka minimaliai invazyvus tyrimas nustatyti, ar reikalingi vaistai arba tolesni tyrimai. Dauguma žmonių turi kalkių plokštelių arterijose, bet jos nesukelia arterijų susiaurėjimo ir yra besimptomės.

INVAZINĖ KORONARINĖ ANGIOGRAFIJA Jeigu gydytojui kyla įtarimų, kad gali būti reikšmingas arterijų susiaurėjimas, rekomenduojama atlikti koronarinę angiografiją. Ji išsamiai parodys tikslią susiaurėjusių ar užsikimšusių vainikinių arterijų vietą ir jos mastą. Šis tyrimas yra invazinis ir Jums pusdieniui reikės atvykti į ligoninės širdies kateterizacijos dienos stacionarą. Procedūra trunka 20–40 minučių ir atliekama operacinėje. Procedūrai atlikti bus pasiūlyti nestiprūs raminamieji vaistai, padėsiantys Jums atsipalaiduoti. Ant Jūsų krūtinės bus uždėti elektrodai, širdies dūžių skaičiui ir ritmui stebėti. Nuskausminęs sritį vietiniu anestetiku, Jūsų gydytojas į riešo ar kojos viršuje esančią arteriją įkiš trumpą, tuščiavidurį vamzdelį. Per šį vamzdelį gydytojas gali įvesti lanksčius vamzdelius, vadinamus kateteriais, kurie nukreipiami vielomis į Jūsų vainikines arterijas. Čia per kateterį į arterijas suleidžiami specialūs rentgenokontrastiniai dažai, kad ekrane būtų gautas arterijų vaizdas. Fotografuojant skirtingais kampais gaunamas išsamus Jūsų arterijų žemėlapis. Normalu jausti laikiną šilumos pliūpsnį, kai sušvirkščiami dažai, bet procedūros metu Jūs neturėtumėte jausti jokio skausmo ar nepatogumo. Rezultatai leis gydytojui nuspręsti ir aptarti, kokios gydymo galimybės būtų Jums geriausios, jeigu bus nustatytas arterijų susiaurėjimas .

VAINIKINIŲ ARTERIJŲ LIGOS

GYDYMO GALIMYBĖS - OPERACIJA
Gydytojas aptars Jūsų gydymo planą, atsižvelgdamas į simptomus, visus tyrimų rezultatus ir Jūsų sveikatos istoriją.
Tai gali būti aptarta su kardiologais. Gydymo planas gali apimti vaistus, skirtus kraujo tiekimui į širdį pagerinti ir krūtinės skausmams palengvinti.

Vaistai taip pat labai svarbūs siekiant sumažinti tolesnį kalkinių plokštelių susidarymą. Kadangi vien tik vaistais jau užsikimšusių ar susiaurėjusių arterijų negalima išvalyti, gydytojas gali pasiūlyti operaciją ar koronarinę angioplastiką.

OPERACIJA
Vainikinių širdies arterijų šuntavimas – tai įprasta chirurginė procedūra, kuria dalis Jūsų arterijos nuo krūtinės sienelės nukreipiama kraujui tiekti į pagrindinę vainikinę arteriją, apeinant užsikimšimą ar susiaurėjimą.
Taip pat naudojamos venos iš kojos dalys šuntams sudaryti, kai tai reikalinga, kad visa širdis būtų gerai aprūpinama krauju.
Vainikinių arterijų operacija atliekama kardio chirurginiuose centruose, kuriuose pacientai turi gulėti maždaug savaitę, o po to gydosi namuose.

BALIONINĖ ANGIOPLASTIKA - STENTAVIMAS
Stentas – tai mažas, išplečiamas, panašus į tinklelį vamzdelis, kuris arterijoje veikia kaip atrama ir padeda išlaikyti arteriją atvirą. Jis įvedamas į arteriją naudojant tą pačią anksčiau aprašytą balionėlio procedūrą.
Stentas įvedamas uždėtas ant balionėlio ir, kai balionėlis išplečiamas dideliu slėgiu, stentas išsiplečia ir įsitvirtina arterijos sienelėje. Kai balionėlis išleidžiamas ir išimamas, stentas visam laikui lieka buvusios stenozės vietoje.
Stentas negali judėti, nusidėvėti ar pablogėti jo kokybė. Jūsų arterija užsiaugina naują „odelę“, arba sluoksnį, kuris padengia visą stentą ir tampa arterijos sienelės dalimi.

Kartais stentų viduje galimas pakartotinis susiaurėjimas dėl audinio išvešėjimo gijimo metu. Dabar dauguma stentų padengti vaistais, kurie išskiriami į arterijos sienelę, siekiant užkirsti kelią pakartotinei stenozei (vaistus išskiriantys stentai). Ne visiems susiaurėjimams reikalingi arba tinka stentai, kartais pakanka tik balioninės angioplastikos. Angioplastikos ir stentavimo procedūros yra minimaliai invazinės lyginant su šuntavimo operacija, nes gijimo laikas yra trumpas ir dauguma pacientų išrašomi iš ligoninės tą pačią dieną. Tačiau ne visi vainikinių arterijų susiaurėjimai yra tinkami stentavimo procedūroms, o Jūsų vainikinių arterijų ligos eiga gali reikšti, kad ilgalaikiai gydymo rezultatai bus geresni atlikus šuntavimo operaciją. Geriausiai tinkantys gydymo variantai bus apsvarstyti gydytojų ir paaiškinti Jums.

Angioplastika – tai arterijų gydymas iš vidaus, naudojant balionėlius ir stentus; ši procedūra atliekama operacinėje panašiai kaip ir koronarinė angiograma. Širdies smūgio atveju, angiograma ir angioplastika, paprastai atliekamos tuo pačiu metu. Per vamzdelį riešo (arba kojos) arterijoje naudojant vietinį anestetiką į susiaurėjusią vainikinę arteriją įstumiama labai plona kreipiamoji viela. Kateteris su mažu balionėliu gale įvedamas per šią vielą, kad pasiektų

susiaurėjimo arba užsikimšimo tašką. Balionėlis išplečiamas, kad prispaustų plokštelę prie arterijos sienelės, ir po to subliuškinamas, atlaisvinant kelią įprastai kraujo tėkmei kraujagyslėje. Balionėlis pašalinamas tuo pačiu būdu ir sritis paprastai apsaugoma implantuojant stentą.

SKUBI IR PIRMINĖ ANGIOPLASTIKA
Jeigu patekote į ligoninę dėl širdies smūgio, tada Jūsų EKG gali rodyti gydytojams, kad pagrindinė vainikinė arterija yra visiškai užsikimšusi. Jums skubiai bus atlikta angiograma ir angioplastika, kad būtų atkimšta probleminė arterija.
Atvykus į ligoninę skubiai bus padaryta angiograma ir anksčiau minėtomis procedūromis atkurta kraujo tėkmė į širdį, kad būtų palengvintas krūtinės skausmas ir širdis apsaugota nuo didelio pažeidimo.
Dažnai, bet ne visada, tuo pačiu metu gali būti implantuotas stentas. Po šios procedūros Jūs gulėsite ligoninėje ir būsite stebimas maždaug 3 dienas.
Jeigu patyrėte širdies smūgį, bet EKG nerodo pagrindinės arterijos užsikimšimo, tuomet pradžioje būsite gydomi vaistais širdžiai nuraminti, o angiograma bus planuojama paguldžius į ligoninę, kartais tuo pačiu metu atliekant angioplastikos ir stentavimo procedūras.

Resolute Onyx™ ​Zotarolimus išskirianti vainikinių arterijų stento Sistema Stentas – tai mažas, išplečiamas, panašus į tinklelį vamzdelis, kuris prispaudžia susidariusias kalkių plokšteles prie arterijos sienelių ir atstato kraujo tėkmę.

KO TIKĖTIS PO STENTAVIMO PROCEDŪROS
Jūs galėsite keltis iš lovos greitai po procedūros, o slaugytojai atidžiai stebės dūrio sritį Jūsų rieše. Ji paprastai po procedūros 2–4 valandoms suspaudžiama apyranke. Jeigu buvo naudojama kojos arterija, Jums gali prireikti gulėti ilgesnį laikotarpį. Jūsų gydytojas ar slaugytojas pasakys, ką daryti, jeigu atsirastų skausmas krūtinėje, kraujavimas ar kraujosruvos aplink dūrio vietą.
Jums bus rekomenduota, kada galite grįžti prie įprastos veiklos, t. y. vaikščiojimo, darbo, vairavimo, bus pateiktas stebėjimo planas ir nurodyta, kokius vaistus turite vartoti.

IŠKART PO PROCEDŪROS Labai svarbu vartoti antitrombocitinius vaistus prieš angioplastikos ir stentavimo procedūrą ir po jos. Tai paprastai būna aspirinas ir kitas preparatas, pavyzdžiui, klopidogrelis, tikagreloras arba prasugrelis. Šie vaistai sumažins kraujo klampumą ir krešėjimą gydomoje ar stentuojamoje srityje. ​Jums bus aiškiai nurodyta, ką vartoti ir kiek laiko. Šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai, kaip nurodyta, ir jų negalima nutraukti vartoti nepasitarus su savo kardiologu.

VAINIKINIŲ ARTERIJŲ LIGOS PROFILAKTIKA
Vainikinių arterijų ligą galima veiksmingai gydyti, bet ji nėra išgydoma. Jūs galite užkirsti kelią vainikinių arterijų ligai progresuoti, atidžiai laikydamiesi savo gydytojo patarimų.
Jūsų gydytojas gali skirti vaistų, padedančių kontroliuoti kraujospūdį, diabetą ir (arba) didelį cholesterolio kiekį. Jūsų gydytojas taip pat gali rekomenduoti pakeisti gyvenimo būdą. Be kitų sveikatai naudingų pasirinkimų, Jūs galite:

 

MESTI RŪKYTI Jeigu rūkote, mesti rūkyti yra labai svarbu, Jūsų vainikinių arterijų ligos rizikai sumažinti. Cigaretės dūmuose esančios cheminės medžiagos palengvina plokštelių susidarymą ant Jūsų arterijos sienelių. Rūkymas didina širdies plakimo dažnį ir kraujospūdį, didina miokardo infarkto ir insulto riziką. Jei esate pasirengę mesti rūkyti, paklauskite gydytojo patarimo, jis gali pasiūlyti pagalbinių priemonių, kurios Jums padėtų mesti rūkyti. DIDINTI FIZINĮ AKTYVUMĄ Nejudrus gyvenimo būdas padidina riziką. Gydytojas gali rekomenduoti Jūsų būklei pritaikytą fizinio aktyvumo programą. Reguliari mankšta gali padėti Jums sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje bei išlaikyti sveiką svorį. Mankšta taip pat gali sumažinti kasdienį šiuolaikinio gyvenimo stresą. RINKTIS SVEIKĄ MITYBĄ Valgykite kuo mažiau sočiųjų riebalų, cholesterolio ir daug liesųjų baltymų, vaisių, daržovių bei viso grūdo gaminių. Taip išlaikysite sveiką svorį ir kontroliuotisite savo kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje. VALDYTI STRESĄ Stresas yra neišvengiama šių dienų gyvenimo dalis, tačiau galite sumažinti jo neigiamą poveikį sveikatai praktikuodami atsipalaidavimo pratimus. Tyrimas parodė, kad atsipalaidavimo pratimai gali padidinti Jūsų gebėjimą įveikti stresines situacijas ir kartu sumažinti širdies plakimo dažnį, kraujospūdį bei streso hormonų kiekį.

DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Kiek laiko stentas bus mano kūne?
Stentai yra sukurti taip, kad visą gyvenimą liktų Jūsų kūne. Juos implantavus, jie nejuda kūne.

Kokie yra apribojimai ar atsargumo priemonės?
Jeigu Jums reikalingas MRT (magnetinio rezonanso tomografo) tyrimas, turite informuoti specialistus, kad turite stentą. Tačiau dėl vainikinės arterijos stento galima atlikti MRT tyrimą ir jis yra visiškai nepavojingas.

Kada vėl galėsiu užsiimti įprasta veikla?
Gydytojas Jus informuos. Daugelis pacientų po stentavimo procedūros maždaug po savaitės vėl gali dirbti ir užsiimti įprasta veikla.

Ar metalo detektorius oro uoste aptiks mano stentą?
Ne, dėl Jūsų stento apsaugos patikros punktuose įspėjamieji signalai nebus girdimi.

Ar aš jausiu kūne esantį stentą?
Ne, implantavus stentą į arteriją, Jūs jo nejausite.

Ar simptomai gali pasikartoti?
Taip, simptomai gali vėl pasikartoti dėl naujo užsikimšimo arba kitų Jūsų arterijų užsikimšimo. Jūsų gydytojas stebės ligos eigą.

Kaip galėčiau užkirsti kelią simptomų pasikartojimui?
Šiuo metu nėra garantuoto būdo užkirsti kelią simptomų pasikartojimui, bet galite sumažinti riziką mankštindamiesi, nerūkydami ir valgydami sveiką maistą. Jūsų gydytojas gali patarti, kaip pakeisti gyvenimo būdą.

© Straipsnį parengė UAB Sorimpeksas pagal Medtronic Inc. pacientų mokymo programos medžiagą. Pateiktos nuotraukos ir paveikslėliai priklauso Medtronic Inc. Visos teisės saugomos