Parengė kardiologas, medicinos mokslų daktaras Virgilijus Grinius

Apibrėžimas Holterio monitoravimas - tai širdies ritmo tyrimas (elektrokardiogramos registravimas) ir analizė paros laikotarpiu. Kodėl Holterio  monitoravimas svarbus ? ​Registruojant įprastinę elektrokardiogramą širdies ritmas (ir kiti galimi pakitimai) stebimi tik labai trumpą laikotarpį – dažniausiai 12 – 15, kartais 15 – 30 sekundžių. Per tokį trumpą laikotarpį nevisada „pagaunami“ ritmo sutrikimai, ypač jei jie pasireiškia ne tuo momentu, būna priepuolinio pobūdžio.

Kaip atliekamas tyrimas?
Pacientui ant krūtinės užklijuojami lipdukai – elektrodai (3 – 5). Jie plonais laidais sujungiami su mažu aparatu (10 x 8 cm), kuris pritvirtinamas prie specialaus elastinio diržo, apjuosiamo per liemenį. Pacientas gali vaikščioti, dirbti įprastinius darbus. Tuo paros metu negalima liesti elektrodų, praustis duše ar vonioje. Širdies ritmas įrašomas į aparato atmintį (mikrokompiuterį). Po paros laiko pacientas apsilanko dar kartą, aparatas nuimamas. Ligonis gali vykti namo arba palaukti (kaip pataria gydytojas). Tada aparatukas sujungiamas su kompiuteriu, kuriame yra specialios programos ir vykdoma analizė. Kartais ta analizė užtrunka gana ilgai (2 – 3 valandas), nes visas kompiuterio padarytas išvadas kruopščiai peržiūri kardiologas.

Kaip vertinami tyrimo rezultatai ?
Kaip manote, kiek kartų per minutę suplaka širdis ? 1440,  per parą – net apie 100 000 kartų! Galingas siurbliukas. Pirmiausiai, vertinant širdies ritmo sutrikimus, nustatoma ar yra ir kiek yra „permušimų“ , mediciniškai vadinamų ekstrasistolėmis (priešlaikinis širdies susitraukimas). Taigi, jei per parą bus 1440 „permušimų“ tai reiškia jų bus vidutiniškai vienas per minutę. Tai nedaug. Jei yra tik tiek mažai jų dar nereikia gydyti specialiais antiaritminiais vaistais. Nereikia gydyti jei yra atrodytų ir  nemažai – apie 2800 per parą (2 per minutę) arba net ir 4200 per parą ( 3 per minutę). Dažniausiai tokiu atveju gydytojas pirmiausiai pataria ištirti kalio ir magnio kiekį kraujyje, pasitikrinti skydliaukę. Jei reikia, rekomenduojami kalio ir magnio turintys vaistai, kartais raminamieji nervų sistemą, nes nuo nervų sistemos būklės labai priklauso širdies ritmo reguliavimas. Kokius vaistus vartoti gali rekomenduoti tik gydytojas. Esant labai dideliam kiekiui „permušimų“ pvz. 15 000 – 20 000 svarstoma jų gydymo klausimas kitais, nemedikamentiniais būdais t.y. zondavimo pagalba  (vadinamoji RDA – radiodažnuminė abliacija).

Kas dar nustatoma tyrimo metu?
Nustatomos ne tik ekstrasistolės, bet analizuojama, koks per parą buvo rečiausias pulsas (bradikardija), koks dažniausias (tachikardija). Matoma, kaip širdies ritmas kinta kiekvieną minutę, valandą, dieną ir naktį. Tiriant dėl širdies ritmo suretėjimo, laikoma normalu, jei širdis nestabteli ilgiau kaip 2,5 sekundės. Naktį normalu, kad širdies ritmas suretėja iki apytikriai 40 k/min. Pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 90 k/min. Tai taip pat norma. Fizinio krūvio metu, susijaudinus, gali padažnėti iki 130 – 140 k/min., priklausomai nuo krūvio ir streso laipsnio. Bet jei ramybės būklėje, staiga širdis pradeda plakti 140 k/min. – tai nustatoma liguista tachikardija, analizuojama to laikotarpio elektrokardiograma, nes tachikardijos irgi būna įvairiausios. Dar gali būti aptinkami tokie ritmo sutrikimai kaip prieširdžių virpėjimas, plazdėjimas. Analizuojama ar nebuvo vadinamosios išemijos – deguonies nepritekliaus širdies raumeniui.

Šis tyrimas labai svarbus, siekiant patikslinti ligos pobūdį, paskirti patį reikalingiausią individualų gydymą.

Medicinos mokslų daktaras V. Grinius konsultuoja sergančius širdies ligomis:

• padidėjus kraujo spaudimui,
• esant skausmams krūtinėje,
• širdies ritmo sutrikimams,
• patikrina širdies būklę profilaktiškai.

Atliekami tyrimai:

• kompiuterinę elektrokardiogramą,
• SPALVOTĄ DOPLERINĘ ECHOKARDIOSKOPIJĄ,
• veloergometriją,
• paskiria naujausią šiuolaikinį gydymą.

Platesnė informacija:

tel. +370 37 392777.
www.kardiologas.lt