„Symplicity^TM“ inkstų denervacijos sistema

Informacija pacientui

 

Ši brošiūra skirta pacientams susipažinti su alternatyviais vaistais atsparaus aukšto kraujo spaudimo gydymo būdais. Atsiminkite, kad tik gydytojas gali diagnozuoti Jūsų sveikatos sutrikimą ir nustatyti, koks gydymas Jums geriausiai tinka.

AUKŠTAS KRAUJOSPŪDIS

Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, yra jėga, kuria kraujagyslėmis tekantis kraujas spaudžia arterijų sieneles. Visi kasdien patiriame kraujospūdžio svyravimų, tačiau paprastai šie pokyčiai yra laikini ir neturi ilgalaikio poveikio mūsų sveikatai. Normalu, kad kiekvieno žmogaus kraujospūdis yra skirtingas ir per dieną kyla arba krinta, priklausomai nuo žmogaus aktyvumo ar emocinės būklės.
Tačiau kai kurių žmonių kraujospūdis išlieka pakilęs ilgesnį laiką. Dėl nuolatinio aukšto kraujospūdžio širdis  priversta dirbti sunkiau nei paprastai, o tai gali būti pavojinga gyvybei. Panašiai kaip aukštas oro slėgis gali  pažeisti padangą, taip aukštas kraujospūdis gali pažeisti arterijas. Aukštas kraujospūdis yra sunki būklė, kuri gali  sukelti širdies nepakankamumą, insultą, inkstų nepakankamumą, vainikinių širdies arterijų ligą ir kitus širdies sutrikimus.
 

​ Priežastys Nors hipertenzija gali pasireikšti kiekvienam, jos atsiradimą gali paskatinti netinkama ir nepilnavertė mityba, stresas, hormonai ir per mažas fizinis aktyvumas. Kraujospūdį taip pat gali didinti tam  tikri vaistai. Gali būti, kad kitų Jūsų šeimos narių kraujospūdis yra padidėjęs –  hipertenzija dažnai perduodama iš kartos į kartą. Aukštas kraujospūdis taip pat gali būti susijęs su padidėjusiu simpatinės nervų  sistemos (kuriai priklauso pagrindiniai kraujospūdį reguliuojantys organai: smegenys, širdis, inkstai ir kraujagyslės) nervų aktyvumu. Nenormaliai padidėjęs  nervų aktyvumas tarp inkstų, širdies ir smegenų gali didinti kraujospūdį.

Diagnostika

Daugelis žmonių gali nežinoti, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. Dėl negausių simptomų hipertenzija dažnai  vadinama „tyliąja žudike“.
Laimei, aukštą kraujospūdį galima aptikti įvairiais kraujospūdžio tyrimais. Matuojamas sistolinis ir diastolinis  kraujo spaudimas. „Sistolinė“ reikšmė rodo kraujospūdį, kai širdis susitraukdama išstumia kraują. „Diastolinė“  reikšmė rodo kraujospūdį širdžiai ilsintis tarp širdies susitraukimų. Nurodant kraujospūdį, paprastai sistolinio  spaudimo reikšmė rašoma prieš diastolinio, pvz., 120/80 mmHg. „mmHg“ yra gyvsidabrio stulpelio milimetrai  – vienetai, kuriais matuojamas kraujo spaudimas.
Dideliu laikomas 140/90 mmHg arba didesnis kraujospūdis, matavus mažiausiai du kartus. Žmonėms, kurių  kraujospūdis yra 200/120 mmHg arba didesnis, reikalingas neatidėliotinas gydymas. Sergantieji diabetu  paprastai gydomi kraujospūdžiui pakilus virš 130/80 mmHg, nes dėl diabeto yra padidėjusi širdies ligų rizika.  Jei kraujospūdis išlieka aukštas, pradedamas pirminis gydymas.

AUKŠTO KRAUJOSPŪDŽIO GYDYMO BŪDAI
Pacientams, kurių kraujospūdis yra aukštas, patariama laikytis sveiko gyvenimo būdo ir dažnai skiriami  antihipertenziniai vaistai. Laikantis griežto gydymo plano, svarbu sumažinti su aukštu kraujospūdžiu  susijusius sutrikimus.

Gyvenimo būdo keitimas
Kontroliuoti aukštą kraujospūdį reiškia ugdyti sveikus įpročius, pavyzdžiui:

• Riboti alkoholio vartojimą
• Palaikyti sveiką svorį
• Daugiau judėti
• Riboti druskos vartojimą
• Valgyti daugiau vaisių ir daržovių
• Mažinti bendrą suvartojamą riebalų kiekį
• Mesti rūkyti
• Valdyti stresą

Vaistai Sunkesni hipertenzijos atvejai gydomi vaistais. Šiuolaikiniai antihipertenziniai vaistai įvairiais būdais mažina kraujospūdį: vieni iš organizmo šalina skysčių ir druskų perteklių, kiti lėtina širdies plakimą, treti  atpalaiduoja ir plečia kraujagysles. Kai kuriems pacientams kraujospūdį geriau kontroliuoti padeda ne vienas, o keli vaistai. Deja, maždaug pusei visų gydytų pacientų dideliam kraujospūdžiui kontroliuoti neužtenka pakeisti gyvenseną ir skirti vaistus. Kai kurių žmonių hipertenzija yra nekontroliuojama, jie serga vadinamąja  „gydymui atsparia hipertenzija“, t. y., šių žmonių kraujospūdis viršyja priimtiną ribą, nepaisant gydymo  ne mažiau kaip trimis antihipertenziniais vaistais, vienas iš kurių yra diuretikas. Gydymui atsparia  hipertenzija sergantiems asmenims reikalingas agresyvesnis gydymas nei gyvensenos keitimas ir vaistų vartojimas.

"SIMPLICITY“ INKSTŲ DENERVACIJOS SISTEMA

Žmonėms, kurių kraujo spaudimas aukštas, paprastai nustatomas padidėjęs inkstų nervų aktyvumas, ši būklė didina kraujospūdį ir prisideda prie širdies, inkstų bei kraujagyslių pažeidimo. „SymplicityTM “ inkstų denervacijos  sistema, taikant metodą, vadinamą inkstų denervacija (angl. renal denervation, RDN), atrankos būdu nuslopina  pernelyg aktyvius inkstų nervus. Tai sumažina kraujospūdį didinančių hormonų gamybą inkstuose ir gali  apsaugoti širdį, inkstus bei kraujagysles nuo tolesnio pažeidimo.
„Symplicity“ inkstų denervacijos sistema suteikia gydytojams naujovišką nekontroliuojamos hipertenzijos  gydymo galimybę ir pasižymi šiais bei kitais privalumais:

• Ženklus kraujospūdžio sumažinimas
• Saugus, trumpas gydymas, kuriam nereikia bendrosios nejautros
• Greitas gijimas su minimaliomis komplikacijomis

Kodėl tai veiksminga
RDN metodo veikimo būdas yra pagrįstas chirurginiu hipertenzijos gydymu, vadinamu neselektyviąja  chirurgine simpatektomija, – labai invazine atvirąja operacija, skirta simpatinės sistemos nervams,  vedantiems į inkstus, atskirti. Nustatyta, kad ši operacija veiksmingai mažino kraujospūdį, tačiau turėjo  reikšmingą šalutinį poveikį. Kai antihipertenziniai vaistai tapo labiau įperkami ir prieinami, šią metodiką  nustota taikyti.

Padidėjęs nervų aktyvumas tarp smegenų, širdies ir inkstų gali sukelti didelį kraujospūdį. "Simplicity" inkstų denervacijos sistema skirta šiems nervams nuslopinti ir kraujospūdžiui sumažinti.

Gydymas RDN būdu naudojant „Symplicity“ inkstų denervacijos sistemą duoda tuos pačius rezultatus kaip  neselektyvioji simpatektomija, t. y., veiksmingai mažina kraujospūdį. Tačiau ši procedūra atliekama taikant  saugesnį, mažiau invazinį ir atrankesnį metodą, kuris pasižymi daug mažesne galimų komplikacijų ir šalutinio  poveikio rizika.

Kaip tai veikia
„Symplicity“ inkstų denervacijos sistemą sudaro mažas valdomas medicininis kateteris ir automatiškai  kontroliuojamas medicininis energijos tiekimo generatorius. Šiam gydymui nereikalinga atviroji operacija,  gydytojas Jums atliks mažą pjūvį kirkšnyje ir į šlaunies arteriją įves mažą vamzdelį, vadinamą vedliu. Tada per  vedlį įvedamas kreipiamasis kateteris, skirtas „Symplicity™“ kateteriui į inkstų arterijas nukreipti. „Symplicity“  kateteriu į 4–6 vietas kiekvienoje iš dviejų inkstų arterijų skleidžiamos didelio dažnio radijo bangos, vadinamos RD bangomis. Tiekiama maždaug 8 vatų energija, panaši į energiją, naudojamą žibintuvėliui  uždegti. Tiekiant šią energiją siekiama suardyti nervines skaidulas ir per kelis mėnesius sumažinti kraujospūdį.

„Symplicity“ kateteriu į 4–6 vietas kiekvienoje iš dviejų inkstų arterijų skleidžiamos RD bangos, siekiant suardyti nervines skaidulas ir sumažinti kraujospūdį.

Procedūra
Procedūra, kuri paprastai trunka 40–60 minučių, atliekama specialioje ligoninės patalpoje, vadinamoje  širdies kateterizacijos laboratorija. Prieš operaciją prie Jūsų bus prijungta intraveninė linija, skirta  skysčiams ir vaistams į veną leisti, taip pat bus stebimas Jūsų kraujospūdis ir širdies ritmas. Jūsų viršutinė  kojos dalis bus nuskusta ir nuvalyta antiseptiniu tirpalu, aplink šią vietą bus uždėtos sterilios medžiagos. Į viršutinę šlaunies dalį Jums bus suleistas vietinis anestetikas šiai sričiai nuskausminti. Šioje vietoje galite justi lengvą spaudimą ir deginimą, tačiau tai truks tik kelias sekundes. Procedūros metu Jums nereikės bendrosios nejautros, tačiau Jums gali būti skirtas raminamasis vaistas, kad padėtų atsipalaiduoti, ir, jei reikia, nuskausminamieji vaistai.

Gydytojas į arteriją paruoštoje šlaunies vietoje įves trumpą tuščiavidurį vediklį. Per šį vediklį bus įvestas ilgesnis vamzdelis, vadinamas kreipiamuoju kateteriu. Kateteris, nuvestas į inkstus krauju aprūpinančias  arterijas, sudarys praėjimą „Symplicity“ kateteriui. Per kreipiamąjį kateterį į kraujotaką bus suleista  specialaus kontrastinio dažo, kad gydytojas galėtų matyti Jūsų arterijas rentgeno aparato monitoriuje,  labai panašiai kaip televizoriaus ekrane.

Nuvedęs kreipiamąjį kateterį į arteriją, tiekiančią kraują į vieną iš Jūsų inkstų, gydytojas pradės gydymą  skleisdamas RD bangas į skirtingas arterijos vietas. Kiekvienas gydymas trunka maždaug dvi minutes.  Dažnai gydymo metu pilve juntamas nedidelis diskomfortas, tačiau jis trumpalaikis ir paprastai  veiksmingai numalšinamas nuskausminamaisiais vaistais. Užbaigęs pirmosios arterijos gydymą, gydytojas perkels kreipiamąjį kateterį, kad pasiektų arteriją, tiekiančią kraują į kitą Jūsų inkstą, ir pradės gydymą joje. Užbaigus visą reikiamą gydymą, medicininis kateteris ir kreipiamasis kateteris bus ištraukti iš Jūsų kojos.

Tolesnė slauga
Po procedūros Jus perkels į skyrių, kuriame slaugės stebės Jūsų gijimą. Tuomet Jums iš šlaunies bus išimtas vediklis ir užspausta (kartais naudojant hemostatinį instrumentą) punkcijos vieta, kol kraujavimas liausis. Jums nurodys kelias valandas gulėti tiesiai ir laikyti koją ištiesus, kad iš naujo  neatsivertų žaizda. Bus atidžiai stebima, ar punkcijos vietoje nėra kraujavimo požymių. Pastebėję  kraujo arba pajutę šilumą punkcijos vietoje, nedelsdami praneškite gydytojui. Taip pat bus  stebima, ar nepakito Jūsų kojos spalva, temperatūra ar jutimai.

Sugrįžę į savo ligoninės palatą, gydytojui rekomendavus, galbūt galėsite valgyti bei gerti ir priimti lankytojus. Gydytojas taip pat Jums nurodys, kada galėsite keltis iš lovos ir vaikščioti.
Daugelis pacientų po procedūros labai greitai gali vykti namo. Kiek laiko praleisite ligoninėje, priklausys nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, nuo to, ar gerai gis Jūsų žaizda, ir nuo gydytojo nurodymų.


TOLESNIS AUKŠTO KRAUJOSPŪDŽIO GYDYMAS
Po gydymo RDN, svarbu sveikai gyventi, t. y., atidžiai laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai rūpintis savo sveikata:

• Meskite rūkyti. Rūkymas didina širdies plakimo dažnį ir kraujospūdį, didina miokardo infarkto ir insulto  riziką. Jei esate pasirengę mesti rūkyti, pasiklauskite gydytojo patarimo arba paprašykite pasiūlyti pagalbinių priemonių, kurios Jums padėtų mesti rūkyti.
• Ribokite alkoholio vartojimą. Vienu prisėdimu išgėrus daugiau kaip tris alkoholinius gėrimus, gali laikinai padidėti kraujospūdis. Kartotinis nesaikingas alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį ilgam laikui. Didinkite fizinį aktyvumą.Gydytojas gali rekomenduoti Jūsų būklei pritaikytą fizinio aktyvumo programą. Reguliari mankšta gali padėti Jums sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, bei padėti išlaikyti sveiką svorį. Ji taip pat gali palengvinti kasdienį šiuolaikinio gyvenimo stresą.
• Rinkitės sveiką mitybą. Valgydami nedaug sočiųjų riebalų, cholesterolio, druskos turintį maistą ir daug liesųjų baltymų, vaisių, daržovių bei viso grūdo gaminių, galite lengviau pasiekti sveiką svorį ir kontroliuoti kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje.
• Valdykite stresą. Stresas yra neišvengiama šių dienų gyvenimo dalis, tačiau galite sumažinti jo neigiamą poveikį sveikatai praktikuodami „atsipalaidavimo pratimus“. Tyrimas parodė, kad atsipalaidavimo pratimai gali padidinti Jūsų gebėjimą įveikti stresines situacijas ir kartu sumažinti širdies plakimo dažnį, kraujospūdį bei streso hormonų kiekį.
• Toliau vartokite vaistus nuo kraujospūdžio. Ir toliau vartokite savo vaistus, kaip nurodė gydytojas. Vaistas nuo kraujospūdžio veikia tik tol, kol jį vartojate. Nenustokite vartoti vaisto ir nekeiskite jo dozės, jei gydytojas nenurodė. Nustojus vartoti vaistą, Jūsų kraujospūdis vėl padidės. Jei Jus vargina šalutinis poveikis, pasitarkite su gydytoju. Yra daug įvairių vaistų nuo kraujospūdžio, ir kartu su gydytoju galite rasti Jums tinkamą.

DAŽNAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Ar mano inkstai veiks taip pat kaip prieš procedūrą?
Klinikiniai tyrimai, kurių metu buvo naudojama „Symplicity“ inkstų denervacijos sistema, parodė, kad inkstai veikia normaliai, ir procedūra nesukėlė jokių su inkstais susijusių komplikacijų. Sėkmingi inkstų persodinimai taip pat parodė, kad šie inkstų nervai nėra reikalingi normaliai inkstų funkcijai. Iš tikrųjų šių nervų nuslopinimas gali sumažinti  kraujospūdį ir apsaugoti širdį, inkstus ir kraujagysles nuo tolesnio hipertenzijos sąlygojamo pažeidimo.

Ar procedūra bus skausminga?
Nors visos procedūros metu nemiegosite, jausite tik labai silpną skausmą. Prieigos vieta bus nuskausminta taikant vietinę nejautrą ir, jei reikės, į veną bus leidžiami vaistai nuo skausmo. Įvedant kateterius, dauguma pacientų pajunta tik nesmarkų spaudimą arba tarsi lengvą trūktelėjimą, tačiau kadangi arterijų viduje nėra nervų galūnių, kateterizuojami pacientai negali justi įvestų kateterių judėjimo.

Kaip gydytojas žinos, ar kateteris yra reikiamoje vietoje?
Naudojant technologiją, vadinamą fluoroskopija, per kateterį suleidžiama kontrastinio skysčio, kuris suteka į inkstų arterijas. Gydytojas gali matyti šį skystį rentgeno aparatu, kuris yra prijungtas prie monitoriaus, ir gali sekti į arterijas vedamų įtaisų judėjimą.

Ar kas nors bus implantuota į mano kūną?
Šiai procedūrai implantai nereikalingi.

Kiek laiko trunka ši procedūra?
Visa procedūra truks apie 40–60 minučių.

Kada vėl galėsiu užsiimti įprasta veikla?
Gydytojas Jus informuos. Daugelis pacientų po procedūros labai greitai vėl gali dirbti ir užsiimti įprasta veikla.

Ar po procedūros galiu nutraukti savo antihipertenzinių vaistų vartojimą?
Gydytojas Jus informuos apie galimybę sumažinti vartojamų vaistų dozes arba visiškai nutraukti jų vartojimą. Prieš patys keisdami vaistų dozes arba nutraukdami jų vartojimą būtinai pasitarkite su gydytoju.  

ŽODYNĖLIS
Arterija. Kraujagyslė, kuria teka deguonimi prisotintas kraujas.
Kraujospūdis. Jėga, kuria kraujagyslėmis tekantis kraujas spaudžia arterijų sieneles. Kiekvieno širdies  susitraukimo metu kraujospūdis kinta nuo didžiausio (sistolinio) iki mažiausio (diastolinio) spaudimo.
Kateteris. Vamzdelis, kurį galima įvesti į kūno ertmę, kanalą arba kraujagyslę, kad būtų galima išleisti arba suleisti skysčius ar dujas arba prieiti chirurginiais instrumentais.
Klinikiniai tyrimai. Kalbant apie naują medicinos technologiją, terminas „klinikinis“ vartojamas  kontroliuojamiems tyrimams, kuriuose dalyvauja žmonės, atskirti nuo anksčiau su gyvūnais (in vivo) arba laboratoriniais (in vitro) modeliais atliktų ikiklinikinių tyrimų, kuriuose žmonės nedalyvavo.
Denervacija. Jungties tarp organo ar struktūros ir nervų, kurie jungia su centrine nervų sistema,  modifikavimas arba suardymas.
Šlaunies arterija. Šlaunyje esančios kraujagyslės, kurios perneša kraują į kiekvienos kojos kirkšnies sritį.
Inkstas. Vienas iš dviejų vienodų aukštai ir giliai pilvo ertmėje esančių organų, kurie filtruoja kraują, reguliuoja skysčius, šalina atliekas ir padeda reguliuoti kraujospūdį.
Inkstų. Susiję su inkstais. Inkstų arterijomis į inkstus tiekiamas kraujas.
Simpatektomija. Chirurginis simpatinių nervų blokavimas, juos perkerpant arba pašalinant karščiu arba radijo dažnio energija.

 

© Medtronic, Inc. Visos teisės saugomos. UC201201127aLT 12/11