PASTABA: Šis straipsnis negali pakeisti pokalbio su gydytoju. Visada tarkitės su savo gydytoju dėl gydymo ir prevencijos metodų.

KAS YRA KORONARAI (VAINIKINĖS ARTERIJOS)

Prieš pradedant kalbėti apie koronarinę širdies ligą, jums reiktų sužinoti daugiau kas yra koronarai, kitaip vadinami vainikinėmis (corona – vainikas, karūna (lot.) arterijomis).

 

Jūsų širdis pumpuoja kraują, kuriuo į kiekvieną organą ir raumenį jūsų kūne pernešamas deguonis ir maistingosios medžiagos. Širdies veiklai palaikyti taip pat reikalingas kraujas.

Kraujagyslės, pernešančios deguonies prisotintą kraują į širdį, vadinamos vainikinėmis arterijomis (koronarais). Vainikinės arterijos yra maždaug 4 mm spindžio ties žiotimis, palaipsniui siaurėjančios. Yra dvi pagrindinės vainikinės arterijos – kairė ir dešinė. Kairė išsiskiria į dvi šakas – kairę priešakinę nusileidžiančią ir kairę gaubiančią arteriją. Šios platesnės arterijos apgaubia širdies išorę ir išsiskirsto į mažesnes vainikines arterijas, gaubiančias širdį.

KAS YRA KORONARINĖ ŠIRDIES LIGA
Koronarinė širdies liga yra vainikinių širdies arterijų liga, kuri sukelia nepakankamą kraujo tiekimą į širdies raumenį.


KORONARINĖS ŠIRDIES LIGOS PRIEŽASTYS
 

Koronarinę širdies ligą sukelia riebalinių nuosėdų sankaupos arterijų viduje. Šios nuosėdos susidaro iš cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų kraujyje, dar vadinamos aterosklerozine plokštele. Nuosėdos užkemša vainikines arterijas ir padaro jas neelastingas. Užsikimšimas gali susidaryti vienoje vietoje arba keliose skirtingose vietose ir gali būti nevienodo sunkumo. Šios nuosėdos palaipsniui siaurina vainikinių arterijų spindį, taip sukeldamos sunkesnį kraujo pratekėjimą, o tuo pačiu ir blogesnį deguonies perdavimą. Toks kraujo pratekėjimo sumažėjimas sukelia krūtinės skausmą (krūtinės angina), dusulį ar kitus simptomus. Visiškas kraujagyslės užsikimšimas sukelia miokardo infarktą.

SIMPTOMAI

Kadangi koronarinė širdies liga gali vystytis daugelį metų, simptomai dažnai nejaučiami tol, kol užsikimšimas netampa kritinis. Pirmiausiai pastebėsite, kad širdis dirba sunkiau nei įprastai, atliekant paprastus fizinius darbus. Visgi simptomai gali pasireikšti ir ilsintis ar neatliekant jokių fizinių veiksmų. Kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingi simptomai, bet dažniausiai pasitaikantys yra šie: Diskomfortas krūtinėje arba skausmas (krūtinės angina) Dusulys Ypač didelis nuovargis Pėdų patinimas Rankos arba peties skausmas Moterys gali jausti netipišką krūtinės skausmą. Jis gali būti trumpalaikis arba aštrus jaučiamas pilvo srityje, nugaroje arba rankoje.

Moterys dažniau nei vyrai jaučia pavojingus infarkto ženklus, įskaitant pykinimą ir nugaros arba žandikaulio skausmus. Kartais miokardo infarktas įvyksta nepasireiškus jokiems simptomams.
Būtinai susisiekite su savo gydytoju, jei jaučiate koronarinės širdies ligos simptomus.

RIZIKOS FAKTORIAI

Kraujagyslių kalkėjimo procesas neišvengiamai pasireiškia su amžiumi, visgi tam tikri rizikos faktoriai paspartina šį procesą:

• Amžius (virš 45-erių vyrams, virš 55-erių moterims)
• Širdies ligos šeimos istorijoje
• Rūkymas
• Aukštas kraujo spaudimas
• Aukštas MTL (mažo tankio lipoproteino) "blogojo" cholesterolio ir žemas DTL (didelio tankio lipoproteino) "gerojo" cholesterolio kiekiai
• Diabetas
• Antsvoris arba nutukimas
• Fizinio krūvio nebuvimas
• Tam tikra spindulinė terapija krūtinei
• Stresas

Vyrai turi didesnę riziką susirgti koronarine širdies liga nei moterys. Po menopauzės rizika susirgti moterims išauga.

DIAGNOSTIKA
Jei gydytojas įtaria jums koronarinę širdies ligą, jis nukreips jus pas kardiologą, kuris specializuojasi širdies ligų diagnostikoje ir gydyme.

Gydytojas išsiaiškins jūsų simptomus, medicininę istoriją ir rizikos faktorius. Priklausomai nuo gautos informacijos, gydytojas paskirs tyrimus, nustatančius jūsų arterijų būklę. Tokie tyrimai gali būti: Electrokardiograma (EKG) Echokardiograma (ECHO) EKG krūvio mėginys Branduolinis streso testas Magnetinio rezonanso angiografija (MRA) Angiografija Intravaskulinis ultragarso tyrimas (IVUT) Rentgenograma Kraujo tyrimai Kompiuterinės tomografijos angiografija

GYDYMAS
Jūs galite daug ką padaryti, kad pristabdytumėte kardiovaskulinių susirgimų progresavimą - gerti vaistus, laikytis dietos, daugiau mankštintis; tačiau, jei tokie gyvenimo būdo pokyčiai nesuteikia rezultatų, gydytojas jums rekomenduos stentavimo arba šuntavimo procedūrą. Tik gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų medicininę būklę ir galimas rizikas ateityje, gali nuspręsti kuris gydymo būdas tinkamiausias.

MEDIKAMENTINĖ TERAPIJA
Kuomet aterosklerozė aptinkama ankstyvoje stadijoje, gali būti paskiriami vaistai, tokie kaip nitratai, beta blokatoriai, kalcio kanalo blokatoriai, aspirinas ar cholesterolį mažinantys vaistai. Šie vaistai sulėtina ligos progresavimą arba sumažina simptomus.

KRAUJAGYSLIŲ ŠUNTAVIMO OPERACIJA
Vainikinių širdies arterijų šuntavimas yra dažnai taikoma širdies operacija, tai atviros chirurgijos operacija (atveriama krūtinės ląsta. Jos metu chirurgas paima dalį sveikos kraujagyslės iš jūsų kojos, krūtinės arba rankos. Tuomet paimta kraujagyslė prijungiama (persodinama) prie vainikinės širdies arterijos truputį žemiau užsikimšimo vietos. Taip sukuriamas naujas „aplinkelis“ kraujui tekėti. Šuntavimo operacijos metu taikoma pilna nejautra ir atveriama krūtinės ląsta. Šuntavimo operacijos pagal atlikimo techniką skirtomos į du tipus:

• Operacija nesustabdžius širdies – tokia operacija atliekama nesustabdžius širdies ir reikalauja tam tikros įrangos, kuri leistų chirurgui operuoti širdį jai plakant. Plakančios širdies operacija tinkama ne visiems pacientams.
• Operacija sustabdžius širdį – dauguma šuntavimo operacijų atliekamos atviru būdu (atveriama krūtinės ląsta), kai širdis yra sustabdoma, o kraujotakai palaikyti pasitelkiama speciali dirbtinės kraujotakos širdies-plaučių mašina.

Plačiau apie šuntavimo operacijas skaitykite atskirame straipsnyje: „Koronarinė širdies liga. Šuntavimas“

MINIMALIAI INVAZINIS GYDYMAS
Kaip alternatyva chirurginiam gydymui, kai kuriems pacientams taikoma minimaliai invazinė procedūra. Tokios procedūros gali būti – koronarinė balioninė angioplastika, stentavimas ir minimaliai invazinė kardiochirurgija. 
 

 

Koronarinė balioninė angioplastika – dar vadinama perkutanine (per odą) koronarine intervencija. Jos metu per kateterį į kraujagyslę įvedamas nedidelis balionas, kuriuo kraujagyslė išplečiama, tuo būdu leidžiant kraujui tekėti normaliu arba geresniu, nei buvo prieš procedūrą srautu.  

 

Stentavimas Stentavimui naudojamas implantas vadinamas stentu.  Stentas yra smulkus, išplečiamas tinklinis vamzdelis, pagamintas iš nerūdijančio plieno arba kobalto lydinio.  Kaip ir angioplastikos procedūros metu, kateteriu įvedamas stentas yra užmautas ant baliono ir juo išplečiamas arterijos viduje, kad prispaustų kalkių plokštelę ir atstatytų normalų kraujo srautą. Minimaliai invazinė kardiochirurgija - lakančios širdies operacija aprašyta viršuje gali būti atliekama per mažą tarpšonkaulinį pjūvį. Kai kuriais atvejais stentas ir balionas naudojami kartu ir tai vadinama stento ir baliono terapija.

KURIS GYDYMAS TINKAMIAUSIAS MAN?
Jūs galite imtis labai daug dalykų vengiant kardiovaskulinių susirgimų progresavimo – vartoti vaistus, pakeisti savo mitybą ar apskritai gyvenimo būdą, tačiau kartais tokių pasikeitimų neužtenka rezultatui pasiekti. Jei jūs jau turėjote infarktą ar jaučiate kitus koronarinės širdies ligos simptomus, gydytojas nukreips jus pas kardiologą. Sprendžiant kokį gydymą jums paskirti, gydytojas atsižvelgs į keletą faktorių, tokių kaip:

• Jūsų amžius
• Kardiovaskulinė būklė
• Vainikinių širdies arterijų būklė
• Bendra medicininė būklė
• Jūsų ligos istorija

Po įvairių tyrimų, gydytojas nuspręs kuri procedūra – šuntavimo, angioplastikos ar stentavimo yra tinkamiausia.

AR MAN TINKAMA STENTAVIMO PROCEDŪRA?
Daugiau nei du milijonai žmonių yra stentuojami kasmet visame pasaulyje. Yra keletas faktorių, apsprendžiančių ar jums tokia procedūra yra tinkama:

• Bendra jūsų sveikatos būklė
• Kraujagyslės plotis ir pažeistų kraujagyslių skaičius
• Užsikimšimo vieta ir kaip lengvai ją galima pasiekti
• Esama kardiovaskulinių susirgimų istorija, įskaitant patirtą infarktą

Tam tikromis aplinkybėmis, jei jūsų širdis yra silpna arba jūs sergate kitomis ligomis, kurios veikia širdies veiklą, pavyzdžiui diabetas, šuntavimo operacija gali būti geresnis pasirinkimas. Tik gydytojas, įvertinęs visas medicinines aplinkybes, nuspręs kuris gydymo būdas tinkamiausias jums.

STENTAVIMO PROCEDŪRA
Kaip ir kiekevienos angioplastinės procedūros metu, stentas yra užmaunamas ant baliono, kuris išplečiamas kraujagyslės viduje taip prispaudžiant kalkių plokštelę. Kai kalkių plokštelė prispaudžiama prie arterijos sienelių, stentas išplečiamas pilnai iki reikiamos vietos. Tuomet balionas yra išleidžiamas ir ištraukiamas, o stentas lieka paciento vainikinėje arterijoje palaikydamas arteriją atvirą su atstatyta kraujotaka. Kai kuriems pacientams reikia daugiau nei vieno stento, tai priklauso nuo kraujagyslės užkalkėjimo ilgio.

Stentavimo procedūra turi daugiau privalumų nei vien tik angioplastika, kadangi stentas kaip karkasas kraujagyslėje suteikia nuolatinį palaikymą ir padeda išvengti pakartotinio užkalkėjimo dar vadinamo restenoze. Visgi, nepaisant to restenozė gali įvykti.

VAISTUS IŠSKIRIANTYS STENTAI
Siekiant sumažinti restenozės tikimybę, sukurti naujesnėss kartos stentai, padengti vaistais.
Tiek pliko metalo, tiek vaistais dengti stentai gali efektyviai atverti vainikines arterijas. Visgi, priklausomai nuo individualios paciento medicininės būklės, gydytojas gali naudoti vaistus išskiriantį stentą, kuris daug efektyviau išlaiko arteriją atvirą.

NAUDA IR RIZIKOS

Nauda
Stentavimas kaip ir angioplastika yra minimaliai invazinė procedūra lyginant su šuntavimo operacija. Dėl šių priežasčių yra mažiau rizikos. Pacientai paprastai gali vykti namo jau kitą dieną ir gana greitai grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, be to:

• Jums nereikia didelės apimties operacijos su krūtinės ląstos atvėrimu
• Daugumai pacientų nereikia pilnos anestezijos
• Didelių komplikacijų rizika yra reta

Rizikos
Nors didelių komplikacijų rizika yra reta, stentavimas kaip ir angioplastika turi savų rizikų, kaip ir kiekviena medicininė procedūra. Jos gali būti:

• Vietos, per kurią įvedamas kateteris infekcija arba smarkus kraujavimas, mėlynė toje vietoje.
• Itin retais atvejais lyginant su šuntavimu – infarktas, insultas ar staigi kardiologinė mirtis.
• Stento restenozė. Pliko metalo stentų 15% - 30% atvejų, vaistais dengtų stentų ženkliai mažesnė. Įvykus restenozei, pacientui atliekama balioninė angioplastika, dar viena stentavimo procedūra arba šuntavimo operacija.
• Stento trombozė. Stento trombozė, tai krešulio susidarymas po stento implantavimo. Kai kuriems stentuotiems pacientams, kraujo ląstelės gali tapti lipnios ir suformuoti vieną nedidelę masę, kuri vadinama trombu arba krešuliu. Susiformavęs trombas gali užblokuoti kraujo tekėjimą per kraujagyslę, o tai gali lemti infarktą ir netgi mirtį. Stento trombozė gali įvykti nepaisant stento tipo, tiek pliko metalo stentams, tiek vaistais dengtiems. Pats svarbiausias dalykas yra griežtai laikytis jūsų kardiologo paskirtų antikoaguliacinių (kraujo krešumą mažinančių) vaistų vartojimo režimo. Tokie vaistai yra aspirinas, klopidogrelis ar tiklopidinas. Nenustokite vartoti vaistų, kol gydytojas jums to neleido.

GYDYTOJŲ KOMANDA
Gydytojui nusprendus dėl jūsų medicininei būklei tinkamo gydymo, procedūrai atlikti bus paskirta visa gydytojų komanda, kuri rūpinsis procedūra nuo pradžios iki pabaigos:
 

Kardiologas – tai gydytojas, kuris specializuojasi širdies ir kraujagyslių ligų srityje. Šis specialistas atliks daugelį tyrimų ir išsiaiškins paciento jaučiamus širdies ligos simptomus. Jei širdies problemas sukelia vainikinių širdies arterijų liga, kardiologas rekomenduos jums pakeisti gyvenimo būdą, paskirs vaistus ir vieną iš gydymo būdų – šuntavimą, angioplastiką ir/arba stentavimą. Intervencinis kardiologas – tai kardiologas, kuris specializuojasi intervencinėse procedūrose, tokiose kaip kateterizacija, angioplastika, stentavimas ar naudoja kitas priemones kraujagyslių užkalkėjimui šalinti. Slaugytojos – slaugytojos yra labai svarbios gydytojų komandos narės. Jos asistuoja intervenciniam kardiologui procedūros metu ir yra atsakingos už jūsų paruošimą bei priežiūrą nuo procedūros pradžios iki pat atsistatymo. Operacinės technikas – tai žmogus, apmokytas dirbti su rentgenu ir asistuojantis gydytojui ar slaugytojai intervencinės kardiologinės procedūros metu.

PROCEDŪRA – KO TIKĖTIS?

Prieš procedūrą
Jūsų gydytojas nuspręs, per kurią iš jūsų kūno vietų geriausiai pasiekiama arterija – per kirkšnį, riešą ar ranką. Pasirinkta vieta bus nuskusta, nuvalyta ir nuskausminta. Jei jūs iš karto žinote, kad jums bus implantuotas stentas, gydytojas paprašys jūsų laikytis tam tikrų nurodymų ruošiantis stentavimo procedūrai. Gydytojas privalo žinoti kokius kitus (ne širdies) vaistus jūs vartojate. Taip pat privalote gydytojui pasakyti, jei jūs:

• Negalite naudoti aspirino
• Esate kam nors alergiškas
• Kada nors turėjote problemų dėl kraujo krešėjimo
• Esate arba galite būti nėščia
• Planuojate kitą operaciją arba stomatologinę procedūrą

Gydytojas gali paskirti jums aspiriną keletą dienų prieš stentavimą. Aspirinas padeda išvengti krešulių formavimosi stentavimo procedūros metu.
Taip pat jūs būsite paprašytas nevalgyti ar negerti tam tikra laiką prieš procedūrą. Jei reikia vartoti vaistus, juos galite užgerti trupučiu vandens.

Procedūros metu
Stentas įvedamas į arteriją per kateterį, kaip ir angioplastikos procedūros metu. Jūs būsite paguldytas ant opercinės stalo, prietaisas monitoruos jūsų širdies dažnį ir kraujo spaudimą. Stantavimo procedūra pradedama koronarografijos tyrimu, siekiant nustatyti tikslią kraujagyslės užsikimšimo vietą.
Po tikslios užsikimšimo vietos nustatymo, jei būklė reikalauja gydymo, gydytojas implantuos stentą:
Sekdamas vaizdą rentgene, gydytojas per pasirinktą kūno vietą (ranką, riešą ar kirkšnį) įves kateterį, o per jį įsives ploną vielą į vainikinę arteriją taip prasiskverbdamas per užsikimšimo vietą. Viela taip pat atliks stento įvedimo sistemos stabilizatoriaus vaidmenį.

Toliau, išilgai vielos bus įvedamas smulkus balionas, kuris patekęs į užsikimšimo vietą bus išplėstas. Išplėstas balionas prispaudžia kalkes prie vainikinės arterijos sienelių ir pagerina kraujagyslės praeinamumą.
Tuomet įvedamas kitas balionas su ant jo sumontuotu stentu. Stentas įstatomas užsikimšimo vietoje ir išplečiamas, taip suformuojant arterijos sienelės „karkasą“ ir atstatant normalią kraujotaką. Dauguma pacientų jaučia nedidelį diskomfortą baliono išplėtimo momentu, tačiau šie pojūčiai išnyksta vos balioną išleidus.
Pilnai implantavus stentą, gydytojas papildomai peržiūrės rentgeno nuotraukas kad įsitikintų ar stentas tikrai pilnai išplėstas ir ar pagerėjo kraujo pratekėjimas kraujagyslėje. Esant reikalui, gydytojas gali nuspręsti papildomai praplėsti stentą balionu, kad stentas tvirtai priglustų prie kraujagyslės sienelių.
Įsitikinęs sėkmingu procedūros rezultatu, gydytojas išims kateterį, vielą ir balioną.

Po procedūros
Stentavimas yra minimaliai invazinė procedūra, todėl pacientai išleidžiami iš ligoninės greitai. Dauguma žmonių jau po savaitės gali grįžti į darbą. Žmonėms, kurie dirba sunkų fizinį darbą, gali prireikti daugiau laiko atsistatymui. Pasitarkite su savo gydytoju dėl fizinio aktyvumo.
Iškart po procedūros jūs ilsėsitės pooperacinėje palatoje, kur slaugytoja stebės jūsų širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Jums bus pašalintas kateterio įvedimo vamzdelis, o punkcijos vieta užspausta kol sustos kraujavimas. Punkcijos vietą gali šiek tiek perštėti. Jei kateteris buvo įvestas per riešą ar ranką, ta vieta bus sutvarstyta, jei per kirkšnį, jums reikės keletą valandų pagulėti ramiai nelenkiant kojų. Kol gulėsite ligoninėje, punkcijos vieta bus stebima, ar nesikeičia jos spalva, temperatūra ar jautrumas.
Dėl nuskausminimo, pradžioje galite jaustis silpnas, gydytojas pasakys jums kada galite išlipti iš lovos ir pradėti vaikščioti, paprastai vaikščioti galima jau po 2 - 6 valandų po procedūros.

Atsistatymas
Paprastai pacientams užtenka praleisti ligoninėje vieną naktį, kai kurie gali vykti namo netgi tą pačią dieną. Kiek laiko praleisite ligoninėje, priklausys ar procedūros metu buvo iškilę kokių nors sunkumų ir kaip gerai gyja punkcijos vieta.
Išrašymo iš ligoninės metu, jums bus įteikta kortelė, kurioje surašyta informacija apie jums implantuotą stentą, jo vietą kūne, procedūros data bei gydytojo vardas bei kontaktinė informacija. Jūs privalote parodyti šią kortelę bet kurios kitos medicininės procedūros metu.
Grįžus namo, turite ilsėtis ir gerti daug skysčių, nekelkite sunkių daiktų, neatlikinėkite sunkių fizinių pratimų, nerūkykite.
Jei punkcijos vieta kartais pradėtų kraujuoti, atsigulkite ant nugaros, prispauskite punkcijos vietą ir susisiekite su savo gydytoju. Apie punkcijos vietos spalvos pasikeitimą, skausmą ar šilumos jausmą, būtinai praneškite savo gydytojui. Nedelsiant susisiekite su gydytoju, jei jaučiate skausmą arba didelį/dažną diskomfortą krūtinėje. Šie simptomai gali reikšti, kad jūsų arterijos siaurėja.
Dauguma žmonių gali grįžti prie savo įprastinių darbų jau po savaitės. Žmonėms dirbantiems sunkų fizinį darbą gali prireikti daugiau laiko. Pasitarkite su savo gydytoju dėl fizinio aktyvumo.

GYVENIMAS SU STENTU Daugumai žmonių koronarinės širdies ligos gydymas pagerina kraujotaką, kuri prieš tai buvo užblokuota dėl užkalkėjimo. Todėl žmonės nebejaučia arba mažiau jaučia krūtinės skausmus ir turi daugiau laisvės fiziniam aktyvumui. Tačiau nė viena iš procedūrų negali sustabdyti aterosklerozės. Vienintelis kelias pristabdyti aterosklerozės progresą, kiek įmanoma labiau pakeisti savo gyvenimo būdą:

• Palaikykite normalų kūno svorį – sumažinkite suvartojamų kalorijų kiekį ir daugiau mankštinkitės.
• Nustokite rūkyti– Nikotinas siaurina kraujagysles ir verčia širdį dirbti sunkiau. Anglies monoksidas sumažina deguonies įsotinimą kraujyje ir pažeidžia kraujagyslių sieneles. Jei jūs rūkote, vienintelis kelias išvengti infarkto yra nustoti rūkyti.
• Kontroliuokite kraujospūdį – reguliariai tikrinkitės savo kraujo spaudimą ir vartokite atitinkamus vaistus, jei gydytojas tokius paskyrė.
• Sekite savo cholesterolį – reguliariai tikrinkitės cholesterolio lygį, valgykite mažiau cholesterolio turintį maistą ar vartokite cholesterolį mažinančius vaistus, jei reikia.
• Diabetas – jei jūs sergate diabetu, būtinai reguliariai tikrinkite cukraus kiekį kraujyje. Normalaus cukraus lygio palaikymas padeda sulėtinti koronarinės širdies ligos progresavimą.
• Daugiau judėkite – fiziniai pratimai padeda palaikyti normalų kūno svorį, cholesterolį ir kraujo spaudimą. Jei gydytojas leidžia, skirkite mankštai 30 - 60 minučių per dieną.
• Stenkitės maitintis sveikai – valgykite daugiau vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų, mažiau riebalų turintį maistą, daugiau žuvies patiekalų.
• Venkite streso – sumažinkite stresą kiek galima labiau. Užsiimkite streso mažinimo technikomis, kaip raumenų atpalaidavimas ar gilus kvėpavimas.

KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
Jei gydytojas jums paskyrė stentavimo procedūrą, jums gali kilti įvairių klausimų; čia pateikti dažniausiai pacientams kylantys klausimai. Visada teiraukitės gydytojo, jei turite papildomų klausimų.

Kuris iš stentų man tinkamesnis – pliko metalo ar vaistais dengtas?
Gydymo galimybes aptarkite su savo kardiologu, jis jums paaiškins kodėl pasirinko vieną ar kitą stento tipą.

Kaip ilgai aš nešiosiu stentą?
Stentas kraujagyslėje lieka visą gyvenimą, kadangi skirtas palaikyti arteriją atvirą.

Ar aš jausiu stentą?
Ne, jūs nejausite stento, tačiau stento dėka pagerėjus kraujotakai greičiausiai jausitės daug geriau.

Ar gali stentas pasislinkti?
Vos tik stentas išplečiamas ir prispaudžiamas prie kraujagyslės sienelių, jis ten pasilieka visam laikui. Stentas apauga kraujagyslės audiniais, kurie palaiko jį vietoje.

Ar saugu turint stentą atlikti magnetinio rezonanso tyrimus, mamogramą, rentgenogramą ar branduolinį streso testą?
Prieš tyrimą, būtinai pasakykite gydytojui, kad turite implantuotą stentą. Mamograma, rentgenograma ir branduolinis streso testas yra saugūs, tačiau magnetinio rezonanso tyrimui, turint stentą (ypač nerūdijančio plieno), taikomi tam tikri apribojimai.

Ar man kils problemų einant pro oro uosto ar parduotuvių apsaugos sistemas ?
Ėjimas pro apsaugos sistemas neiššauks aliarmo ir nesugadins stento.

Kaip ilgai man reikės vartoti vaistus?
Norint išvengti stento trombozės, pats svarbiausias dalykas yra vartoti vaistus, kuriuos jums paskyrė gydytojas. Nenustokite vartoti šių vaistų, kol gydytojas nepasakė kitaip, nors ir jaučiatės daug geriau. Jei jums implantuotas vaistus išskiriantis stentas, jums gali reikėti vartoti vaistus ilgiau, metus ar daugiau. Tiksliai gali pasakyti tik jūsų gydytojas.

Ar jausiu koronarinės širdies ligos simptomus vėl, pavyzdžiui skausmą krūtinėje?
Gali taip būti, dažniausiai dėl to, kad susidarė naujas užsikimšimas toje pačioje arba kitoje arterijoje. Jei jaučiate skausmą krūtinėje, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Kaip man žinoti, kad mano karujagyslės vėl susiaurėjo?
Nors stentai yra linkę sumažinti restenozės tikimybę, tačiau arterijos vis tik gali ir vėl susiaurėti. Jei taip nutiko, jūs jausite panašius simptomus kaip ir prieš pirmąją stentavimo procedūrą, t.y. skausmą krūtinėje, dusulį, ypač fizinio aktyvumo metu. Jei jaučiate tokius simptomus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Kodėl mano gydytojas rekomendavo man stentavimą?
Jūs sergate širdies liga. Medikamentai ir gyvenimo būdo keitimas buvo nepakankami išspręsti užsikimšusių arterijų problemą.

Kas yra koronarografija?
Koronarografija arba koronarų angiografija - tai medicininio atvaizdo technika suteikianti galimybę pamatyti kraujagysles ir organus iš vidaus. Tradiciškai tam į kraujagyslę suleidžiamas rentgenokontrastinis skystis ir naudojant rentgeną matoma kraujotaka. Daugiau apie koronarografiją skaitykite straipsnyje „Viskas apie Koronarografiją“.

Kas yra angioplastika?
Angioplastinės procedūros metu naudojamas balionas (be stento), kurį išpučiant užsikimšusios kraujagyslės viduje atveriama arterija ir atstatoma kraujotaka. Daugiau apie angioplastiką skaitykite straipsnyje: "Ką reikėtų žinoti apie angioplastiką".

Toliau skaitykite straipsnį apie chirurginį koronarinės širdies ligos gydymą - ŠUNTAVIMĄ