PASTABA: Šis straipsnis negali pakeisti pokalbio su gydytoju. Visada tarkitės su savo gydytoju dėl gydymo ir prevencijos metodų.

Prieš pradėdami skaityti šį straipsnį, pirma sužinokite kas yra koronarinė širdies liga, kokie jos simptomai ir priežastys, rizikos faktoriai ir kiti gydymo būdai. “Koronarinė širdies liga. Stentavimas”

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie vieną iš koronarinės širdies ligos gydymo būdų – šuntavimą.

KORONARINĖS ŠIRDIES LIGOS GYDYMO BŪDAI

MEDIKAMENTINĖ TERAPIJA
Ankstyvos aterosklerozės stadijai gydyti gali būti paskiriami vaistai, tokie kaip nitratai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, aspirinas ar cholesterolį mažinantys vaistai. Šie vaistai sulėtina ligos progresavimą arba sumažina simptomus.

MINIMALIAI INVAZINIS GYDYMAS
Kaip alternatyva įprastiniam chirurginiam gydymui, kai kuriems pacientams taikoma minimaliai invazinė procedūra. Tokios procedūros gali būti – koronarinė balioninė angioplastika, stentavimas ir minimaliai invazinė kardiochirurgija.

• Koronarinė balioninė angioplastika – dar vadinama perkutanine (per odą) koronarine intervencija. Jos metu per kateterį į kraujagyslę įvedamas nedidelis balionas, kuriuo kraujagyslė išplečiama, tuo būdu leidžiant kraujui tekėti normaliu arba geresniu, nei buvo prieš procedūrą srautu. 
• Stentavimas – stentavimui naudojamas implantas vadinamas stentu. Stentas yra smulkus, išplečiamas tinklinis vamzdelis, pagamintas iš nerūdyjančio plieno arba kobalto lydinio. Kaip ir angioplastikos procedūros metu, kateteriu įvedamas ant baliono užmautas stentas išplečiamas arterijos viduje, kad prispaustų kalkių plokštelę ir atstatytų normalų kraujo srautą. Kai kuriais atvejais stentas ir balionas naudojami kartu - tai vadinama stento ir baliono terapija.
• Minimaliai invazinė kardiochirurgija – plakančios širdies operacija atliekama per mažą tarpšonkaulinį pjūvį.

KRAUJAGYSLIŲ ŠUNTAVIMO OPERACIJA
 

Vainikinių širdies arterijų šuntavimas yra dažnai taikoma širdies operacija, tai atviros chirurgijos operacija (atveriama krūtinės ląsta. Jos metu chirurgas paima dalį sveikos kraujagyslės iš jūsų kojos, krūtinės arba rankos. Tuomet paimta kraujagyslė prijungiama (persodinama) prie vainikinės širdies arterijos truputį žemiau užsikimšimo vietos. Taip sukuriamas naujas „aplinkelis“ kraujui tekėti. Šuntavimo operacijos metu taikoma pilna nejautra ir atveriama krūtinės ląsta. Šuntavimo operacijos pagal atlikimo techniką skirtomos į du tipus:

• Operacija nesustabdžius širdies – tokia operacija atliekama nesustabdžius širdies ir reikalauja tam tikros įrangos, kuri leistų chirurgui operuoti širdį jai plakant. Plakančios širdies operacija tinkama ne visiems pacientams.
• Operacija sustabdžius širdį – dauguma šuntavimo operacijų atliekamos atviru būdu (atveriama krūtinės ląsta), kai širdis yra sustabdoma, o kraujotakai ir plaučių funkcijai palaikyti pasitelkiamas specialus dirbtinės kraujotakos aparatas.

KAS YRA OPERACIJA SUSTABDŽIUS ŠIRDĮ?

Įprastos šuntavimo operacijos metu, širdis sustabdoma. Norint atlikti tai saugiai ir efektyviai, pacientas prijungiamas prie dirbtinės kraujotakos aparato. Dirbtinės kraujotakos aparatas pakeičia paciento nuosavos širdies ir plaučių darbą ir užtikrina kraujo apytaką visame paciento kūne. Toks operacijos būdas taikomas jau daugelį metų, tačiau visgi, dirbtinės kraujotakos aparatas padidina tam tikrų komplikacijų riziką, tokių kaip plaučių komplikacijos (pneumonija), skysčių susikaupimas, insultas, sutrikęs širdies ritmas, kraujavimas ir mirtis, o taip pat ilgesnis hospitalinis laikotarpis bei ilgesnis atsistatymas po operacijos.

Daugiau nei 70% visų šuntavimo operacijų atliekamos sustabdžius širdį. Širdžiai sustabdyti naudojami medikamentai bei dirbtinės kraujotakos aparatas, kuris užtikrina širdies ir plaučių veiklą operacijos metu. Šis aparatas turi pompą veikiančią kaip širdis ir oksigenatorių, užtikrinantį plaučių funkciją – įsotina kraują deguonimi.
 

DIRBTINĖS KRAUJOTAKOS APARATAS Šie mechaniniai „širdis ir plaučiai“ palaiko deguonies prisotinto kraujo cirkuliaciją paciento kūnu. Dirbtinės kraujotakos aparatas surenka kraują, anglies dvideginis ir kitos atliekos pašalinami. Oksigenatorius teikia deguonį ir šilumos keitikliu pašildo (arba atvėsina) kraują. Kraujas palengva cirkuliuoja kūnu atgal – šis procesas vadinamas perfuzija.  Žmogus dirbantis su dirbtinės kraujotakos aparatu vadinamas perfuzininku.

 

ŠIRDIES SUSTABDYMAS
Paprastai 3-6 valandų operacijos metu, širdis sustabdoma 30-90 minučių. Dirbtinės kraujotakos aparatas leidžia chirurgui operuoti sustabdytą širdį. Ši technika naudojama jau daug metų su puikiais rezultatais. Chirurgui baigus operuoti, paciento širdis „paleidžiama“ iš naujo.

KAS YRA ŠUNTAVIMO OPERACIJA NESUSTABDŽIUS ŠIRDIES?
Vos prieš keletą metų, širdies vainikinių kraujagyslių šuntavimo operacijai atlikti reikėdavo dirbtinės kraujotakos aparato pakeičiančio nuosavą paciento širdį ir plaučius, kad chirurgas galėtų atlikti operaciją sustabdžius širdį.

Chirurgai ir medicinos įrangą gaminančios kompanijos susivienijo kurdami alternatyvias chirurgijos galimybes. Dirbant kartu, buvo sukurta technika, metodas ir atitinkami prietaisai leidžiantys atlikti operaciją nestabdant širdies. Šis būdas pacientui yra mažiau traumuojantis, sutrumpinantis laiką ligoninėje ir pagreitinantis atsistatymą po operacijos.
Operacijų nestabdant širdies sėkmingai atlikta tūkstančiams pacientų visame pasaulyje.

Šuntavimas nesustabdžius širdies, paprastai tariant, yra operacija atliekama plakant širdžiai chirurginės operacijos metu. Tokios operacijos metu nereikalingas dirbtinės kraujotakos aparatas, kadangi jūsų paties širdis ir plaučiai funkcionuos patys. Chirurgai šiuo atveju naudoja stabilizavimo sistemą širdies plotui, kuriam reikia gydymo, fiksavimui.
 

Stabilizavimo sistemą sudaro širdies pozicionierius ir audinių stabilizatorius. Širdies pozicionierius nukreipia ir prilaiko širdį tokioje pozoje, kad būtų patogiausiai prieiti prie užsikimšusios arterijos. Audinių stabilizatorius prilaiko nedidelį širdies plotą kol chirurgas jame dirba. Medtronic Starfish®2 ir Urchin® širdies pozicionieriai sukurti taip, kad chirurgas kuo patogiau pasiektų užsikimšusią arteriją.  Medtronic Octopus® audinių stabilizatorius sumažina mažo širdies ploto judesį kol kita širdies dalis normaliai plaka. Tai leidžia chirurgui atlikti šuntavimo operaciją nesustabdžius širdies ir nenaudojant dirbtinės kraujotakos aparato.

 

 

NAUDA IR RIZIKOS

Šuntavimo operacija nesustabdžius širdies yra saugi ir patikrinta alternatyva įprastai šuntavimo operacijai sustabdžius širdį. Abu operacijos tipai turi savų pliusų ir minusų.
Operacijai nesustabdžius širdies nereikia dirbtinės kraujotakos aparato, todėl išvengiama kai kurių rizikų.

Šuntavimo operacijos nesustabdžius širdies naudos:

• Mažesnė insulto rizika
• Mažesnė tikimybė pabloginti/prarasti atmintį bei mentalinę būklę
• Mažesnis mirčių dažnis, ypač tarp moterų ir „aukštos rizikos“ grupės pacientų
• Mažesnis kraujo perpylimo poreikis
• Mažiau pažeidžiamos kraujo ląstelės – dirbtinės kraujotakos aparato naudojimas labai pažeidžia kraujo ląsteles ir gali atsiliepti kraujo krešumui po operacijos
• Sumažinama širdies pažaida
• Trumpesnis laikas ligoninėje – dauguma pacientų yra išrašomi iš ligoninės po 2-3 dienų (7-10 dienų po įprastos operacijos)
• Greitesnis atsistatymas po operacijos – pacientai paprastai gali grįžti prie įprastos veiklos jau po 4 savaičių (6-8 savaitės po įprastos operacijos)
• Mažesnės širdies ritmo problemos
• Daugumai pacientų pagerėja savijauta ir sumažėja arba visai išnyksta simptomai daugeliui metų. Jie greičiau atsistato po operacijos, nei tie, kurie buvo operuoti sustabdžius širdį.

Abiejų operacijų tipų rizikos:

• Kraujavimas
• Infekcija
• Insultas
• Inkstų nepakankamumas
• Plaučių komplikacijos
• Mirtis

Yra daug faktorių, kurie gali lemti tam tikras rizikas:

• Amžius (vyresnis nei 70)
• Sveikatos būklė operacijos metu
• Jei jums atliekama ekstrinė chirurgija
• Rūkymas
• Prasta širdies raumenų funkcija
• Diabetas
• Lėtinė plaučių liga (LOPL)
• Lėtinis inkstų nepakankamumas

Tik jūsų gydytojas gali nuspręsti kuris operacijos tipas jums tinkamiausias pagal jūsų medicininę būklę.

AR AŠ TINKAMAS KANDIDATAS OPERACIJAI NESUSTABDŽIUS ŠIRDIES?

Kardiovaskulinių ligų prevencijai galima padaryti daug – vartoti vaistus, teisingai maitintis, reguliariai mankštintis ir panašiai. Visi gyvenimo būdo pasikeitimai gali padėti, tačiau kartais to nebeužtenka. Jei jūs jau patyrėte miokardo infarktą ar jaučiate kitus koronarinės širdies ligos simptomus, šeimos gydytojas jus nusiųs pas kardiologą. Kardiologas atliks širdies kraujagyslių tyrimus, po kurių jums gali rekomenduori vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimą.

Yra keletas kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama ar jums reikalinga šuntavimo operacija:

• Bendra sveikatos būklė
• Amžius
• Lytis
• Sunki aortos kalcifikacija – atsirandanti dėl kalkių pertekliaus arterijose
• Patirtas insultas
• Susilpnėję širdies raumenys
• Karotidžių (miego arterijų) stenozė

GYDYTOJŲ KOMANDA
Gydytojui nusprendus dėl jūsų medicininei būklei tinkamo gydymo, procedūrai atlikti bus sudaryta visa gydytojų komanda, kuri rūpinsis procedūra nuo pradžios iki pabaigos:

• Kardiologas – tai gydytojas, kuris specializuojasi širdies ir kraujagyslių ligų srityje. Šis specialistas atliks daugelį tyrimų ir išsiaiškins paciento jaučiamus širdies ligos simptomus. Jei širdies problemas sukelia vainikinių širdies arterijų liga, kardiologas rekomenduos jums pakeisti gyvenimo būdą, paskirs vaistus ir vieną iš chirurginio gydymo būdų – šuntavimą, angioplastiką ir/arba stentavimą.
• Kardiochirurgas – tai kardiologas, kuris gydo širdies ligas chirurginiu būdu.
• Elektrofiziologas – kardiologas diagnozuojantis ir gydantis širdies ritmo sutrikimus.
• Anesteziologas – gydytojas, kuris rūpinasi anestezija operacijos metu, kad ji būtų užtikrinta ir saugi. Anesteziologai įtraukiami į visus procedūros etapus – prieš, per ir po operacijos.
• Slaugytoja anesteziologė – slaugytoja padedanti anesteziologui, ji yra atsakinga už anestezijos kontrolę operacijos metu ir padeda užtikrinti jūsų saugumą visos procedūros metu.
• Radiologas – gydytojas, galudžiai dirbantis kartu su kardiologu ir kardiochirurgu, suteikiantis jiems galimybę matyti rentgenografinius vainikinių arterijų vaizdus.
• Perfuzininkas – žmogus dirbantis dirbtinės kraujotakos aparatu, užtikrinantis jo tinkamą veikimą. Po operacijos kardiochirurgas kartu su perfuzionistu „paleidžia“ dirbti sustabdytą širdį.
• Operacinės slaugytojos – slaugytojos yra labai svarbios gydytojų komandos narės. Jos asistuoja kardiochirurgui operacijos metu ir yra atsakingos už jūsų paruošimą bei priežiūrą nuo procedūros pradžios iki pat atsistatymo.
• Dietologas – Tinkama mityba yra labai svarbi prieš operaciją ir po jos. Dietologas yra aukštos kvalifikacijos mitybos specialistas, instruktuojantis slaugytojas dėl jūsų mitybos, kad lengviau atsistatytumėte po operacijos.
• Fizioterapeutas – žmogus, dirbantis kartu su jūsų gydytoju ir jumis, kad padėtų kuo greičiau atsistatyti fiziškai po operacijos. Jis patars jums kokia fizinė veikla pacientui leistina po operacijos.

ŠUNTAVIMO OPERACIJA NESUSTABDŽIUS ŠIRDIES. KO TIKĖTIS?

Šuntavimo operacija padeda dešimtims tūkstančiams žmonių visame pasaulyje kasmet. Šio tipo operacijos metu paciento širdis plaks, jam nereikės dirbtinės kraujotakos aparato. Chirurgas tik stabilizuos specialiu prietaisu reikiamą jūsų širdies plotą.

Prieš operaciją
Prieš operaciją pacuentui atliekami tam tikri tyrimai, tokie kaip:

• Krūtinės rentgenograma
• Kraujo tyrimai
• Elektrokardiograma (EKG) – matoma širdies sutrikimo lokacija ir šaltinis.
• Koronarografija – vienas iš rentgenografijos tipų, kurios metu matomos širdies arterijos ir užsikimšimo vieta.

Jūs susitiksite su kiekvienu iš gydytojų komandos nariu. Jie suteiks jums informaciją apie operaciją ir suteiks patarimus kaip jai pasiruošti.

Operacijos metu
Operacija nesustabdžius širdies paprastai trunka apie 3 - 6 valandas – priklausomai nuo to, kiek arterijų reikia šuntuoti. Jums bus suteikta pilna nejautra. Širdis nebus sustabdyta ir plaks visos operacijos metu. Operacijos eiga:

• Anestezija - vos tik atsidursite operacinėje, anesteziologas duos jums vaistų, kad užmigtumėte ir pradės tolesnius procedūros veiksmus.
• Intubacija – jūs būsite intubuotas, tai reiškia, kad jums bus per burną į trachėją įvestas specialus vamzdelis sujungtas su plaučių ventiliatoriumi, kuris padės jums kvėpuoti operacijos metu.
• Šlapimo kateterizacija – jums bus įstatytas kateteris, šlapimui iš pūslės pasišalinti.
• Venos kateteris – į veną bus įstatytas kateteris, per kurį leidžiami vaistai operacijos metu.
• Odos paruošimas – oda bus nuvalyta stipriu antibakteriniu tirpalu, po to būsite apklotas steriliu audiniu.
• Krūtinės ląstos atvėrimas - chirurgas po krūtine padarys pjūvį ir atvers krūtinės ląstą, kad pasiektų širdį. Minimaliai invazinės procedūros metu pjūvis daromas tarp šonkaulių.
• Šunto sukūrimas - chirurgas, šuntui gauti, atliks pjūvį kojoje ar rankoje ir paims veną ar arteriją iš kurios bus sukurtas šuntas.
   

• Šuntavimas – vos tik išimama vena ar arterija, chirurgas prijungia vieną šunto galą prie aortos, o kitą žemiau užsikimšimo vietos. Norėdamas prijungti šuntą širdžiai plakant, chirurgas naudoja stabilizavimo prietaisą, kuriuo išlaiko nedidelį reikiamą širdies plotą nejudrioje pozicijoje.
   
   
• Operacijos pabaiga – procedūros pabaigoje, į krūtinę įvedami specialūs vamzdeliai skysčių krūtinėje pertekliaus drenažui. Jie bus išimti praėjus maždaug parai po operacijos. Po to krūtinės ląsta užveriama ir užsiuvama.
• Ekstubacija – dauguma pacientų sėkmingai ekstubuojami dar operacinėje, kitu atveju pervežus į intensyvios terapijos skyrių po trumpo laiko.

Po procedūros
Po operacijos jūs būsite stebimas intensyvios terapijos skyriuje nuo 12 iki 24 valandų. Stabilizavus jūsų būklę, būsite perkeltas į skyrių ir praleisite ten kurį laiką iki išrašymo iš ligoninės. Po operacijos nesustabdžius širdies, paprastai pacientai atsistato greičiau nei po operacijos sustabdžius širdį, todėl ir iš ligoninės išleidžiami anksčiau.

ATSISTATYMAS
Kol gulėsite ligoninėje, jums bus atliekami įvairūs tyrimai ir stebėjimai:

• Tyrimai – kraujo tyrimai bus atliekami kasdien, kadangi reikia stebėti kaip atsistato jūsų organizmas.
• Krūtinės rentgenograma – įprastai daroma po tokių operacijų.
• Monitoravimas – jūsų širdies ritmas bus monitoruojamas nuolatos, iškart po operacijos bus užrašyta EKG, taip pat bus stebimi kiti gyvybiniai parametrai.
• Drenažo vamzdeliai – slaugytoja ir gydytojas stebės skysčių kiekius pasišalinančius iš krūtinės, paprastai vamzdeliai išimami kitą dieną po operacijos.
• Šlapimo kateteris -  paprastai išimamas kai galite pats nueiti iki tualeto.
• Fizinis aktyvumas – fizinis aktyvumas yra labai svarbus po šuntavimo operacijų. Slaugytoja lieps jums atsisėsti, atsistoti ir pabandyti vaikščioti jau po kelių valandų po operacijos.
• Skausmo valdymas – po operacijos galite jausti skausmą, kuris bus malšinamas nuskausminamaisiais vaistais.
• Kvėpavimas – labai svarbu, kad po operacijos bent kelis kartus per valandą jūs stengtumėtės giliai kvėpuoti ir atlikti kosėjimo pratimus. Kvėpavimo pratimai padeda atsistatyti plaučiams. Slaugytoja parodys jums kaip tokius pratimus atlikti.
• Vaistai – priklausomai nuo jūsų medicininės istorijos, jums gali būti skirti įvairūs vaistai.

Slaugytoja, gydytojas ir kardiologinės reabilitacijos specialistai instruktuos jus kaip prižiūrėti pjūvio vietą, kaip maitintis, dėl vaistų vartojimo, fizinio aktyvumo ir kitais klausimais, kurie gali jums kilti.
Po išrašymo iš ligoninės, pacientams paprastai skiriama 4-6 savaičių kardiologinė reabilitacija.

PATIKRA IR STEBĖJIMAS

Reguliarių patikrų praktika priklauso nuo ligoninės, tačiau paprastai reikia pasirodyti chirurgui ar kardiologui praėjus mėnesiui po operacijos. Kitas vizitas gali būti paskirtas po 4 mėnesių ir po metų.
Daugumai žmonių po operacijos šuntas išlieka atviras ir funkcionuoja keletą metų. Šuntavimas atstato kraujotaką, tačiau neapsaugo nuo pakartotinio užsikimšimo, ar užsikimšimo kitoje arterijoje. Norėdami išvengti kraujagyslių užsikimšimo, turite pakeisti savo gyvenimo būdą:

• Palaikykite normalų kūno svorį – sumažinkite suvartojamų kalorijų kiekį ir daugiau mankštinkitės.
• Nustokite rūkyti– Nikotinas siaurina kraujagysles ir verčia širdį dirbti sunkiau. Anglies monoksidas sumažina deguonies įsotinimą kraujyje ir pažeidžia kraujagyslių sieneles. Jei jūs rūkote, vienintelis kelias išvengti infarkto yra nustoti rūkyti.
• Kontroliuokite kraujospūdį – reguliariai tikrinkitės savo kraujo spaudimą ir vartokite atitinkamus vaistus, jei gydytojas tokius paskyrė.
• Sekite savo cholesterolį – reguliariai tikrinkitės cholesterolio lygį, valgykite mažiau cholesterolio turintį maistą ar vartokite cholesterolį mažinančius vaistus, jei reikia.
• Diabetas – jei jūs sergate diabetu, būtinai reguliariai tikrinkite cukraus kiekį kraujyje. Normalaus cukraus lygio palaikymas padeda sulėtinti koronarinės širdies ligos progresavimą.
• Daugiau judėkite – fiziniai pratimai padeda palaikyti normalų kūno svorį, cholesterolį ir kraujo spaudimą. Jei gydytojas leidžia, skirkite mankštai 30 - 60 minučių per dieną.
• Stenkitės maitintis sveikai – valgykite daugiau vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų, mažiau riebalų turintį maistą, daugiau žuvies patiekalų.
• Venkite streso – sumažinkite stresą kiek galima labiau. Užsiimkite streso mažinimo technikomis, kaip raumenų atpalaidavimas ar gilus kvėpavimas.

KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

Kuo skiriasi operacija nesustabdžius širdies ir operacija sustabdžius širdį?
Pagrindinis šių dviejų operacijų skirtumas yra dirbtinės kraujotakos aparatas. Įprastinės operacijos metu širdis yra sustabdoma, todėl naudojamas dirbtinės kraujotakos aparatas, kuris užtikrina tolesnę širdies ir plaučių veiklą operacijos metu. Kai kuriems pacientams tokios operacijos metu išauga insulto ir kitų komplikacijų rizika, priešingai nei operacijos nesustabdžius širdies metu.
Operacijai nesustabdžius širdies reikia širdies pozicionieriaus ir audinių stabilizatoriaus. Šiuos prietaisai chirurgui reikalingi stabilizuoti širdies plotą, kuriame reikia šunto. Šios operacijos metu jūsų širdis dirbs normaliai ir nereikės naudoti dirbtinės kraujotakos aparato.

Ar dirbtinės kraujotakos aparatas gali būti naudojamas operacijos nesustabdžius širdies metu?
Paprastai tokio aparato nereikia, tačiau ji pastatoma netoliese, kadangi priklausomai nuo operacijos eigos, procedūros metu chirurgas gali sustabdyti širdį, kad užbaigtų operaciją.

Ar gali mano arterijos ir vėl užsikimšti ir kaip aš tai sužinosiu?
Taip. Jei taip nutiks, jūs jausite panašius simptomus kaip ir prieš pirmąją stentavimo procedūrą, t.y. skausmą krūtinėje, dusulį, ypač fizinio aktyvumo metu. Jei jaučiate tokius simptomus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Kodėl gydytojas man rekomendavo šuntavimo operaciją?
Gydytojas galėjo rekomenduoti šuntavimą dėl šių priežasčių:

• Kraujagyslių susiaurėjimas ir užsikimšimas yra ypač dideli.
• Jūsų koronarinė širdies liga yra taip smarkiai pažengusi, kad jos negalima įveikti vaistais.
• Jūsų arterijos vėl susiaurėjo po stentavimo ar angiplastikos procedūros.

Kaip greitai po operacijos aš pajausiu rezultatus?
Rezultatai skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Daugumai žmonių sumažėja buvę ligos simptomai, kitiems gi prireikia keleto savaičių, kad pastebėtų pasikeitimus.

Kaip greitai aš galėsiu grįžti prie įprastos veiklos?
Paprastai atsistatymui reikia 4-6 savaičių. Jų metu, jėgos grįš palaipsniui, žinoma atsistatymo laikas priklauso nuo keleto dalykų, įskaitant bendros sveikatos būklės prieš operaciją ir kaip gerai gyja pjūvio vieta.

Ar po operacijos reikės vartoti vaistus?
Jums gali reikėti vartoti vaistus po operacijos, tai priklauso nuo bendros jūsų sveikatos būklės ir vainikinių širdies arterijų būklės. Gydytojas jums paskirs vaistus, jei to reikės.